V.Šležas ima į rankas peiliuką ir lyg chirurgas perskrodžia plastikinį „pilvą“. Viename – tujų šakos. Kitame – nupjauta žolė. Dar kitame – putplasčio lakštų nuolaužos ir dažų likučiais ištepta skardinė. Greta gulinčio perregimo maišo perrėžti nebūtina – išmesti sportiniai bateliai, kojinės ir kiti tekstilės gaminiai puikiai matyti.
„Štai, ir atsakymas, kodėl tie konteineriai yra pilnutėliai. Metamos šiukšlės, kurios turėtų keliauti kitur. Jei pakuočių konteinerių turinį dar galime vertinti kaip pusę bėdos, tai į mišrioms buitinėms atliekoms skirtus konteinerius metama viskas: supuvę obuoliai, nupjauta žolė, išrauti narcizai, agrastai“, – stebisi V.Šležas.
Pastarosios – ne buitinės, o žaliosios atliekos, kurioms surinkti skirtos aikštelės yra kiekviename regione, kaip ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kur privalu nuvežti statybines ir po remonto darbų likusias atliekas, nebereikalingus baldus, stambią elektronikos įrangą. Tarsi to nežinodami, sodų bendrijos gyventojai visa tai krauna šalia konteinerių: tai nebeveikiantis šaldytuvas paliekamas, tai skalbimo mašina, tai suklypęs fotelis, tai kėdės.
Tekstilės atliekos – drabužiai, avalynė, galanterija, minkšti žaislai – taip pat yra atskirai surenkami tiek specialiuose konteineriuose, tiek didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
„Bandome kalbėtis su žmonėmis, bet atsikalbinėjimų daugiau nei supratingumo. Sako, išvežti atliekas į tam specialias aikšteles yra sudėtinga, kompostuoti sklype nepakanka vietos“, – girdėtas kalbas pakartojo Petras Butkevičius, Panevėžio rajono savivaldybės sodininkų bendrijos „Piniava“ pirmininkas.
Kartą konteinerių aikštelėje įrengtos stebėjimo kameros įraše atpažinęs vieno iš gyventojų automobilį, jo paliktus šiferio lakštus nuvežė atgal į šiukšlintojo sklypą ir priminė, kad šias pavojingas atliekas būtina priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje.
Ne kartą statybines atliekas neleistinose vietose palikusius pažeidėjus nustatė ir policijos pareigūnai bei įpareigojo jas palikti, kur priklauso.
„Žinoma, ne visi sodų bendrijų gyventojai yra netvarkingi. Kažkas savarankiškai šalia konteinerių pastatė ženklą su prašymu nešiukšlinti, o kiti, pamatę mus filmuojančius, patys sustojo pasidalinti savo mintimis šia tema“, – pasakojo Panevėžio regione apsilankiusi televizijos laidos „Atliekų kultūra“ redaktorė Aurelija Savickienė, ruošianti aktualų reportažą artėjančio sekmadienio laidai.
„Mes save guodžiame, kad iš aikštelės šiukšles bent jau patogiau surinkti nei iš miško. Miškai, be abejonės, pastaraisiais metais atrodo švaresni nei anksčiau. Bet jei nebūtų įrengta stebėjimo kamera, neabejoju, vietoj pergrūstų vienuolikos konteinerių išvystume kelissyk didesnį šiukšlyną.
Gyventojai kameromis piktinasi, vadina sovietmetį primenančia kontrole. O man iškart norisi paklausti, ar šiukšlinti yra šiuolaikiška?“ – sako Panevėžio rajono savivaldybės Paįstrio seniūnijos seniūnas V.Šležas.
Ar šiuolaikiška yra šeimai turėti vieną automobilį ir, kiek įmanoma, naudotis ne juo, o dviračiu, atsakys kitas laidos pašnekovas Paulius Bakutis, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas. Jis vieną po kitos vardina naudas, kurias teikia važiavimas nemotorine dvirate transporto priemone.
„Metų pasiaukojimas 2021“ statulėle kasmetiniuose „Atliekų kultūros“ apdovanojimuose pagerbta kaunietė Snieguolė Butrimavičienė su būriu socialinių dirbtuvių „Tapk laisvas“ dalyvių dviračio neišradinėja. Jie išlaisvina socialinėje atskirtyje esančius žmones, pakviesdami ir žingsnis po žingsnio išmokydami juos kurti rankų darbo siuvinius. Visa tai daroma iš tekstilės likučių, taupiai ir atsakingai – su meile ir žmogui, ir jį supančiai aplinkai.
Rankdarbis tapo ir rubrikos „Paaugliai gamtoje“ dalyvių Faustos bei Elenos susitikimo tema. Iš tėčiui nebereikalingų marškinių ir saldainių popierėlių jos kūrė Advento kalendorių. Kaip pavyko, pamatysite jau sekmadienį, 11 val. tvaraus gyvenimo būdo laidoje „Atliekų kultūra“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
