Alytuje gimstantys paštomatai: technologijos be žmogaus neveikia
Laidos kūrėjai šįkart lankėsi Alytuje veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje „Lanksti linija“, kur gaminami įvairūs metalo gaminiai – nuo baldinių komponentų iki paštomatų, kuriuos kasdien matome prie prekybos centrų.
Įmonės personalo vadovė Lina Frėzė sako, kad nors modernios technologijos gamyklose tampa vis svarbesnės, žmogaus vaidmuo išlieka esminis.
Susiję straipsniai
„Pas mus dirba inžinieriai, konstruktoriai, technologai, suvirintojai, metalo apdirbimo specialistai. Technologijos padeda, tačiau be žmogaus žinių ir sprendimų jos neveiktų“, – teigia L. Frėzė.
Svarbi kompetencija daugelyje pozicijų – gebėjimas skaityti techninius brėžinius. Pagal juos gaminamos ir apdirbamos detalės, todėl šis įgūdis tampa vienu pagrindinių techninės srities specialistams.
Įmonės direktorė Gintarė Blažienė pabrėžia, kad automatizacija dažnai atsiranda ne dėl noro pakeisti žmones, o dėl darbuotojų trūkumo.
„Mes mielai samdytume daugiau žmonių – šiuo metu turime apie trisdešimt laisvų darbo vietų. Robotai atsiranda ten, kur jų reikia, tačiau jie niekada nepakeis visų darbuotojų“, – sako G. Blažienė.
Gamykloje dirbantys operatoriai ir derintojai pripažįsta, kad profesija reikalauja tikslumo, tačiau ją galima išmokti praktikoje. Vienas darbuotojų pasakoja šioje srityje dirbantis jau keturiolika metų, o pagrindinis įgūdis – suprasti brėžinius ir tinkamai valdyti įrangą.
Gamybos procesas Alytuje apima beveik viską – nuo metalo lakšto pjovimo ir lankstymo iki dažymo bei galutinio surinkimo. Taip „Lego principu“ gimsta galutinis produktas – paštomatas, kuris vėliau iškeliauja į miestų gatves.
Laidos kūrėjai konstatuoja: nors robotai gali lenkti, pjauti ar suvirinti metalą, visą procesą kuria ir valdo žmogus.
Verdiktas – mitas paneigtas.
Miesto švara: darbas, kurio dažnai nepastebime
Antroje laidos dalyje komanda keliauja į Trakus ir domisi, kas iš tikrųjų slepiasi už tvarkingų gatvių ir švarių viešųjų erdvių.
Miesto infrastruktūra ir tvarka rūpinasi savivaldybės įmonė „Trakų paslaugos“. Jos direktorius Rolandas Lenkauskas sako, kad nors gyventojų sąmoningumas labai svarbus, vien jo nepakanka.
„Viskas prasideda nuo mūsų pačių – jei kiekvienas tvarkytų savo aplinką, darbo tikrai būtų mažiau. Tačiau realybėje miesto priežiūra reikalauja nuolatinio ir profesionalaus darbo“, – teigia R. Lenkauskas.
Įmonės veikla gerokai platesnė nei vien šiukšlių surinkimas ar žolės pjovimas. Komanda rūpinasi viešosiomis erdvėmis, miesto infrastruktūra, taip pat vykdo keleivių pervežimą ir moksleivių pavėžėjimą.
Trakų miesto tvarkymo vadybininkas Mantas Ravinskas pabrėžia, kad miestas turi būti švarus pirmiausia dėl pačių gyventojų.
„Mes tvarkomės ne dėl svečių. Tvarkomės dėl savęs“, – sako M. Ravinskas.
Kartais darbas vyksta ir naktimis – pavyzdžiui, žiemą, kai reikia skubiai valyti kelius ar spręsti netikėtas problemas. Tokiais atvejais svarbiausia tampa komandos mobilumas ir atsakomybė.
Įmonėje dirba daugiau nei šimtas darbuotojų, tačiau kai kuriose srityse, pavyzdžiui, viešojo transporto sektoriuje, vis dar trūksta vairuotojų.
Ilgametė įmonės darbuotoja, administratorė-personalo specialistė Sonata Žarskienė sako, kad svarbiausia šioje srityje – atsakomybė ir požiūris į darbą.
„Žmogus turi mylėti savo miestą ir darbą. Jei jau gavai užduotį – ją reikia atlikti nuo A iki Z“, – pabrėžia S. Žarskienė.
Laidos kūrėjai daro išvadą: net jei gyventojai būtų dar sąmoningesni, profesionalios miesto priežiūros komandos vis tiek būtų būtinos.
Verdiktas – mitas paneigtas tik iš dalies.
Laida „Noriu dirbti“ ir toliau kviečia pažvelgti į įvairias profesijas be stereotipų – nuo aukštųjų technologijų pramonės iki kasdienio, dažnai nepastebimo darbo, kuris kuria patogų ir tvarkingą mūsų miestų gyvenimą. Ją žiūrėkite ir lrytas.lt portale.