Keramika kaip lėtesnio ir tvaresnio gyvenimo simbolis
Laidos vedėja Akvilė Žirgulytė šį kartą lankosi keramikos kūrėjos Austėjos studijoje. Čia gimsta rankų darbo indai, kurie, pasak kūrėjos, turi ne tik praktinę funkciją, bet ir emocinę vertę.
Austėja pasakoja, kad jos pažintis su moliu prasidėjo visai netikėtai – nuo kalėdinės dovanos.
Susiję straipsniai
„Brolis padovanojo kuponą keramikos pamokai. Nuėjau, pabandžiau ir pamačiau, kad man tai patinka. Iš pradžių kūriau sau, paskui draugams, o vėliau atsirado ir pirmieji užsakymai“, – prisimena ji.
Šiandien kūrėja organizuoja keramikos užsiėmimus ne tik studijoje, bet ir netikėtoje erdvėje – žirgyne. Ten žmonės lipdo molį tarp arklių ir gamtos garsų, o pati kūryba tampa savotiška meditacija.
Pasak Austėjos, rankų darbo daiktai turi ir svarbią tvarumo žinutę – jie kuriami ilgalaikiam naudojimui.
„Kai pats pasigamini indą arba nusiperki rankų darbo daiktą, prie jo prisiriši. Tada nekyla noras po pusės metų jį pakeisti kitu“, – sako Austėja.
Tvarumas kasdienybėje – nuo rūšiavimo iki pakavimo
Kūrėja pripažįsta, kad aplinkosauga jai svarbi ne tik dirbtuvėse. Atliekų rūšiavimas jos šeimoje buvo įprastas dar nuo vaikystės.
„Kiek pamenu, su tėčiu visada rūšiuodavome šiukšles. Dabar ir pati stengiuosi palikti kuo mažesnį pėdsaką – rūšiuoju, vaikštau pėsčiomis, pernaudoju dėžutes“, – pasakoja Austėja.
Siunčiant keramikos dirbinius ji taip pat stengiasi rinktis aplinkai draugiškesnius sprendimus – naudoja kartonines dėžes, popierių ir vandenyje tirpstančias pakavimo granules.
Jonavos patirtis: rūšiavimas gerėja, bet iššūkių dar yra
Antroje laidos dalyje žiūrovai kviečiami pažvelgti į atliekų rūšiavimo situaciją Jonavoje.
Savivaldybės atstovai teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį rūšiavimo rezultatai čia gerokai pagerėjo. Prie to prisidėjo tiek infrastruktūra, tiek gyventojų sąmoningumas – mieste įrengtos atliekų rūšiavimo aikštelės, o konteineriai daugiabučių gyventojams pasiekiami netoli namų.
Statistika rodo akivaizdų pokytį: per dešimt metų į pakuočių konteinerius išrūšiuotų atliekų kiekis išaugo daugiau nei 80 procentų.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vis dar dažnai pasitaiko netinkamo rūšiavimo atvejų. Pavyzdžiui, į pakuočių konteinerius kartais išmetami mišrių atliekų maišai, kurie užteršia visą konteinerio turinį.
Todėl ateityje daugiau dėmesio planuojama skirti informavimui apie tai, ko negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius – būtent taip tikimasi paskatinti gyventojus rūšiuoti atsakingiau. Daugiau apie rūšiavimą galite sužinoti „Žaliasis taškas“ internetiniame puslapyje.
Tvari energetika – dar vienas švarių miestų elementas
Laidoje taip pat kalbama apie energetikos projektų svarbą miestų ir visos šalies tvarumui. Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikiniai elektros infrastruktūros projektai vis dažniau susiję su atsinaujinančia energetika – saulės, vėjo ar energijos kaupimo sprendimais.
Be to, projektavimo procesai sparčiai skaitmenizuojami – nuo popierinių dokumentų pereinama prie skaitmeninių modelių ir BIM technologijų, kurios leidžia tiksliau planuoti infrastruktūrą ir mažinti resursų naudojimą.
Laida „Švarūs miestai“ kviečia pažvelgti į aplinkosaugą plačiau – nuo kasdienių mūsų pasirinkimų iki didelių miestų ir valstybės infrastruktūros sprendimų.
Laidą „Švarūs miestai“ žiūrėkite portale www.lietuvosryto.tv ir „YouTube“ platformoje.