Iš trijų šalių aktyviausiai atliekas rūšiuoja Estijos gyventojai – net 96 proc. jų tai daro namuose. Lietuva atsilieka nedaug – atliekas rūšiuoja 91 proc. gyventojų. Latvijoje šis rodiklis siekia 83 proc. Tai reiškia, kad beveik kas penktas namų ūkis vis dar nerūšiuoja atliekų.
„Apklausa rodo, kad daugeliui Baltijos šalių gyventojų atliekų rūšiavimas jau tapo įpročiu, tačiau jį dar galima padaryti patogesnį kasdienybėje. Nors noras rūšiuoti yra didelis, dalis namų ūkių susiduria su praktiniais iššūkiais. Maždaug keturi iš dešimties gyventojų sako, kad turėdami daugiau vietos rūšiavimo konteineriams tai darytų efektyviau.
Akivaizdu, kad daugelis nori gyventi tvariau, tačiau sprendimai turi lengvai įsilieti į jų kasdienį gyvenimą. Net ir paprasti sprendimai: aiškiai suplanuotos rūšiavimo sistemos, sukraunami konteineriai ar išnaudota virtuvės erdvė – gali turėti didelę įtaką ir nereikalauti didelių pokyčių“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Morta Bučinskienė.
„Švarūs miestai“. Ar plastikas gali būti tvarus?
Kasdienės medžiagos rūšiuojamos, tačiau sudėtingesnių rūšiavimas skiriasi
Visose šalyse popieriaus, plastiko ir stiklo rūšiavimas daugeliui jau yra įprastas įprotis. Estija pirmauja rūšiuojant popierių ir kartoną (82 proc.), o Lietuva pasižymi geriausiais plastiko pakuočių rūšiavimo rezultatais (75 proc.). Latvija laikosi panašios tendencijos, tik žemesniais rodikliais (60 proc.).
Susiję straipsniai
Didžiausi skirtumai išryškėja kalbant apie sudėtingesnes atliekų kategorijas. Estija akivaizdžiai pirmauja rūšiuojant maisto ir organines atliekas (78 proc.), tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia 54 proc., o Latvijoje – 39 proc. Panaši situacija matoma ir pavojingų atliekų srityje: Estija išlieka lyderė (72 proc.), lenkdama Lietuvą (53 proc.) ir Latviją (50 proc.).
Tekstilė – rečiausiai rūšiuojama atliekų rūšis visose Baltijos šalyse, ypač Estijoje (22 proc.), palyginti su Lietuva (44 proc.) ir Latvija (29 proc.).
IKEA inicijuotą apklausą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2025 m. rugsėjį atliko „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje apklausta po 1 000 gyventojų. Internetinė apklausa buvo orientuota į temas, susijusias su virtuve, jos organizavimu ir iššūkiais, su kuriais gyventojai susiduria virtuvėje.