„Kaip ir Tarptautinėje kosminėje stotyje, taip ir ateities Mėnulio ar Marso bazėse susidursime su viena esmine problema – šiukšlių nebus kur išmesti. Nebus nei sąvartynų, nei sunkvežimio, kuris mūsų patogumui privažiuoja prie namų ir jas surenka. Todėl mokslininkai ieško būdų, kaip atliekas tokiose ekstremaliose sąlygose rūšiuoti ir perdirbti. Kosmose tokios sistemos yra būtinos išgyvenimui“, – aiškina A. Vilutis.
Kosmose atliekos tampa išgyvenimo klausimu
Būtent todėl atliekų rūšiavimas ir perdirbimas yra viena svarbiausių kosmoso tyrimų krypčių. Mokslininkai ieško sprendimų, kaip tokiose ekstremaliose sąlygose kuo ilgiau išlaikyti medžiagas apyvartoje, nes nuo to gali priklausyti būsimų misijų sėkmė ir net žmonių išgyvenimas.
Tvarumas įmonėse: kodėl tai būtina verslo išgyvenimui ir kaip palengvina darbuotojų pritraukimą
„Žemėje dažnai susidaro įspūdis, kad atliekos tiesiog dingsta, tačiau kosmose tokios iliuzijos nebelieka. Čia atliekos neegzistuoja – egzistuoja tik ištekliai, kurie dar nerado kito panaudojimo“, – sako A. Vilutis.
Į kosmosą išsiųsti vieną kilogramą medžiagų gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų, todėl net plastikinio buteliuko vertė ten skaičiuojama kitaip.
„Kiekviena medžiaga klasifikuojama pagal tai, kuo ji gali tapti. Vienas plastikas gali būti biologiškai ar chemiškai perdirbamas, kitas – tapti žaliava 3D spausdintuvui, iš kurio bus gaminamos naujos detalės, prietaisai ar net baldai. Būtent 3D spausdinimas laikomas viena svarbiausių technologijų būsimoms kosminėms bazėms“, – pasakoja astrobiologas.
Biologinis plastiko skaidymas ir perdirbimas – dar viena perspektyvi žiedinės ekonomikos kryptis. Pasak A. Vilučio, šia tema dirba daugybė mokslinių grupių visame pasaulyje, tarp jų – ir jo kolegos Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tokios biotechnologijos jau išbandomos ir kosmose.
Susiję straipsniai
„Kai kurie mikroorganizmai turi fermentus, gebančius ne tik skaidyti plastiką ir panaudoti jį kaip maisto šaltinį, bet ir modifikuoti jį – paversti aukštesnės vertės medžiaga. Tokios biotechnologijos svarbios ir Žemei, ir kosmosui“, – atkreipia dėmesį A. Vilutis.
Net kosminė erdvė jau turi atliekų problemą
Vis dėlto ir kurdama pažangiausias technologijas žmonija jau spėjo palikti atliekų ten, kur jų neturėtų būti – pačiame kosmose.
„Kosmose itin sunku atsikratyti kelių atliekų rūšių. Pirmoji – nuolaužos aukštesnėse Žemės orbitose, ypač geostacionarioje orbitoje, kurioje yra vadinamoji kapinių zona. Ten natūralaus nuolaužų nykimo praktiškai nėra – objektai nuolat kaupiasi ir skrieja aplink Žemę. Antra rūšis – smulkiausi fragmentai. Jų milijonai, juos sunku aptikti, o priemonių jiems surinkti dar neturime“, – aiškina mokslininkas.
Skriedamos orbitoje didžiuliu greičiu, grėsmę palydovams ir būsimoms kosminėms misijoms gali kelti net smulkios skeveldros.
„Kosmose yra daug metalo ir plastiko, tačiau jį būtina išnaudoti ir prikelti antram gyvenimui. Atliekų rūšiavimas Žemėje iš technologinės pusės nebėra toks didelis iššūkis, koks buvo prieš kelis dešimtmečius. Turime neblogai išvystytą sistemą, tačiau net ir dabar kiekvieno mūsų aplinkoje yra žmonių, kurie atliekų nerūšiuoja. Tad sunku įsivaizduoti, kas nutiktų, jei žmonija staiga persikeltų gyventi į kitas planetas. Nenustebčiau, jei greitai užterštume ir jas – juk net savo namų dar nesusitvarkome“, – sako A. Vilutis. Todėl, pasak astrobiologo, vien žmonių pastangų nepakaks – kartu turi keistis ir technologijos bei sistemos.
„Vien geresnio elgesio gali nepakakti. Labai svarbu, kad ateities žmogus gyventų tokiame pasaulyje, kuriame atliekų perdirbimas ir rūšiavimas yra integruoti į kasdienybę ir kiek įmanoma paprastesni, nekeliantys klausimų“, – sako mokslininkas. Anot jo, mažose kosminėse bazėse tai užtikrinti bus lengviau, tačiau didėjant žmonių skaičiui kosmose iššūkiai vis labiau primins tuos, su kuriais susiduriame Žemėje. Todėl žmonės neišvengiamai turės tapti sąmoningesni – kitaip gyventi tiesiog nepavyks.
Žemė – mūsų erdvėlaivis
Mūsų Žemė – tarsi erdvėlaivis: uždara sistema su ribotais ištekliais. Kosmosas mums tiesiog parodo tai, kas Žemėje irgi galioja, bet pasislepia už sąvartynų. Jei neišmoksime saugoti išteklių čia, apie ilgalaikes kosmines misijas ar gyvenimą kitose planetose galėsime tik pasvajoti“, – apibendrina A. Vilutis.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė pritaria mokslininko įžvalgoms: „Kosmoso tyrimai primena paprastą tiesą – ten, kur ištekliai riboti, atliekos tampa vertinga žaliava. Tačiau šis principas galioja ir Žemėje. Kiekviena išrūšiuota pakuotė gali būti perdirbta ir sugrįžti į žaliavų ciklą, todėl svarbu rūšiuoti visas pakuočių atliekas. Kuo daugiau jų grįžta į naudojimą, tuo mažiau reikia naujų žaliavų ir gamtos išteklių.“