MŽK „Neringa“ medžioklė vyko sausio 8 d., nuo 8.30 iki 14 val. Girulių miške, teritorijoje, ribojamoje Lideikio gatvės, Pamario gatvės, Liepojos plento ir šiaurinės miesto ribos. Medžioklėje dalyvavo 14 medžiotojų ir trys varovai su šunimis. Nušauta buvo viena lapė.
Pasak M.Gvezdausko, gyventojai apie medžioklę gausiai lankomoje rekreacinėje teritorijoje buvo informuoti kaip reikalauja aplinkosauga.
„Buvo skelbimas Savivaldybės administracijos skelbimų lentoje. Prieš medžioklę, anksti ryte, ant medžių prie pagrindinių parko takų iškabinome ant lapo atspausdintus pranešimus apie medžioklę“, – teigė medžiotojas ir pridūrė, kad lapeliai ant medžių ilgai neišsilaiko, nes žmonės juos labai greitai nuplėšo.
Klaipėdos miesto teritorijoje MŽK „Neringa“ medžioklę vykdė pagal Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos „Dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išvados“ reikalavimus.
„Minėta išvada teikiama Klaipėdos miesto savivaldybės prašymu reguliuoti šernų, lapių ir usūrinių šunų populiaciją. Leidimas medžioti šiuos gyvūnus mūsų klubui buvo metams laiko. Šių metų sausio 18 d. jis jau baigiasi.
Medžioklių skaičius nėra ribojamas. Mes organizavome vieną pavasarį. Tada nieko gero nesumedžiojome. Vasarą, prie pasėlių patykoję, šiaip ne taip 7 šernus nušovėme, lapių ir usūrinių šunų skaičiaus neatsimenu, bet nedaug.
Tad leidimą prašysime pratęsti“, – komentavo M.Gvezdauskas.
Pasak medžiotojo, reguliuoti šernų, lapių ir usūrinių šunų populiaciją Klaipėdos mieste reikia todėl, kad jie – pavojingi. „Šernai pavojingi tuo, kad išknisa miško paklotę, pažeidžia medžių šaknis ir gąsdina žmones, o usūriniai šunys ir lapės platina ligas – pasiutligę ir pan. Miesto miške dar yra ir kiškių, briedžių, tačiau jų medžioti negalime. Teigiama, kad jie – miško puošmena“, – sakė M.Gvezdauskas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė patvirtino, kad Klaipėdos miesto teritorijoje, kurioje nėra medžioklės plotų, leidimai reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją išduoti dviem klubams: jau minėtam klubui „Neringa“ ir Klaipėdos universiteto medžiotojų klubui.
„Leidimo reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją kreipėmės reaguodami į gyventojų skundus. Daugiausiai klaipėdiečių skundų sulaukiame dėl šernų siautėjimo Smiltynėje. Panevėžio gatvės gyventojai neapsikentė prie Dangės upės gyvenančių bebrų kaimynystės“, – sakė „Vakarų ekspresui“ R.Jievaitienė.
Anot pašnekovės, leidimai medžioti Klaipėdos miesto teritorijoje išduodami maždaug septynerius metus, nuo tada, kai šernai ėmė kelti kiaulių maro grėsmę.
