Kaip skelbė ugniagesiai, Pivonijos seniūnijoje į pelkės spąstus pakliuvęs didžiulis gyvūnas buvo išlaisvintas ir perduotas savininkei, o po įvykio perspėjimu ir padėkomis už mylimo arklio, vardu Peronas, išgelbėjimą, pasidalijo ir ji pati.
„Šiandien paryčiais skambinome 112, nes štai toks nekaltas krūmelis slėpė paslaptį, kuri vos nekainavo mūsų jauno žemaituko Perono gyvybės.
Iš ryto visada aplankome žirgus ir duodame atsigerti, dažniausiai juos abu randame daržinėje, šįkart – nėra, ganykloje matosi tik neįprastoje vietoje stovinti Žasmina. Kyla nedidelis įtarimas, gal bus vienas pabėgęs, gal dar kažką.
Artėjant prie Žasminos ir gėdinantis savo paranojos ši nė krust, stovi šalia krūmo. Pasišvitaliojus aplinkui iš krūmų vidaus pasigirsta prunkštimas, švyst ten – žiba Perono akys kažkur palei žemę. Staigiai prasibraunam artyn, o tas iki kaklo įsmukęs į kažkokį akivarą viduryje krūmo, išlindusi tik iki baltumo apšarmojusi galva ir priekinės kojos, kažkaip užsikabinusios už vienos šakos“, – incidento detalėmis dalijosi gyvūno šeimininkai.
Šeimininkai, pirmiausia susisiekę su bendruoju pagalbos centru, ir patys lėkė iki namų pasiimti įrankių – virvės, benzininio pjūklo, lentų, keturračio. Visgi patiems mylimo gyvūno ištraukti nepavyko.
„Dar visiškai nesitikint jų sulaukti nuo bažnyčios atlekia pirma ugniagesių gelbėtojų mašina, iš paskos antra, taip pat ir šaunuolis kaimynas su rimtu traktoriumi, pakeltas po naktinės pamainos darbe. Žmonės sulekia, sujungia krūvą prožektorių, sako, gerai, kišam stropus po arkliu ir bandysim visi kartu išlupti.
Kišam tas stropas, vanduo su purvais ledinis, rankas skauda iki pykinimo, valio – prakišom. Ugniagesiai perima stropą, prakišam dar vieną, jie apipjausto savo pjūklu šakas, kabinam diržą už keturračio ir visi kartu pradedam traukti. Du ugniagesiai įlūžta iki kelių į tą patį akivarą. Lipa lauk, pasitaisom, traukiam vėl.
Peronas kabinasi priekinėmis kojomis, tęsiam traukimą, jo kojos stringa, nepasiduodam, vienas – du – trys ir gulintį išvelkam ant sniego. Akimirką galvojam, kokios jis būklės, tada ponas atsistoja ir su visomis virvėmis nulekia per ganyklą į tvartą“, – dėstė šeimininkai.
Anot jų, sušalusį ir išsigandusį gyvūną teko gerai sušildyti, tačiau galiausiai jis sveikas ir gyvas grįžo į ganyklą.
„Žirgą ištraukėme, o ką išmokome? Laikykime paraką sausai, žmonės. Mes jo sauso šiandien teturėjom maksimum pusę ir tai vos nesibaigė tragedija. Gerai, kad turim du benzopjūklus. Blogai, kad vienas iš jų užpildytas ir paruoštas, o kitas, geresnis, numestas su nukritusia grandine. Pjaunant primasis pjūklas sustojo, antrojo neturi ir greitai nepasiruoši, viskas, praradai šį resursą.
Gerai, kad turėjome virvę ir gerai, kad šįkart palikome gražiai suvyniotą, o ne belekokį guzą – guzo greitai neišpainiosi ir po arkliu nepakiši. O būna, kad numetam tą virvę belekur, belekaip susuktą. Gerai, kad turim traktorių, blogai, kad prie šalčių blogai kuriasi, o mes numojom ranka.
Blogai, kad traktorius daržinėje beveik užstatęs keturratį, gerai, kad tą pastebėjus dar iš vakaro pakėlėm frontalinį krautuvą, kad keturratis galėtų išvinguriuoti iš daržinės nepatraukiant traktoriaus. Gerai, kad ūkyje turim daug prožektorių, blogai, kad dauguma iš jų su nusilpusiomis batarkėmis.
Realybė tokia – staigiai įvykus nelaimei mūsų laiko resursai susitraukia į minimumą, o matymas pasidaro tunelinis. Kitaip tariant, pagrindinė išmokta pamoka – laikyk daiktus tvarkingai, paruoštus naudojimui ir tose vietose, kur ieškotum vidury nakties, girtas, artilerinio apšaudymo metu. Tai artimiausi darbai ūkyje ne Shiitake grybus sodinti, o pasididinti savo išgyvenamumą susitvarkant tas puikias, tačiau nebūtinai veikiančias ar vietoje esančias priemones, kurias per kelis metus užgyvenome.
Niekada nežinai, kas nutiks – visada žinojom, kad aplink tuos krūmus šlapesnė vieta, traktoriumi žolės nepjaudavom, nes būdavo rizika įklimpti, bet kad viduryje krūmo atsivertų tokia skylė, kur telpa arklys – net minties nebuvo.
Tai kartais nutinka netikėčiausi dalykai – staiga užsidega kaminai, užvirsta medžiai, įkrenta žmonės ar gyvūnai – niekada nepasiruoši tiksliai tokiam scenarijui, kuris bus, tačiau šansai bus daug didesni, jei laikysi paraką sausą, – priminė ūkininkai, nepamiršę padėkos ugniagesiams. Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – Jums atskiras ačiū už greitį ir rezultatą. Ne veltui ugniagesiai gelbėtojai yra nuolatinėse apklausų viršūnėse. Būkite ten ilgai ilgai, nes nusipelnėte.“