„Renginys, kurį kasmet aplanko dešimtys tūkstančių žmonių, nėra tinkama vieta laukiniams gyvūnams. Triukšmas, ryškus dirbtinis apšvietimas, žmonių pilna erdvė – buvimas tokioje aplinkoje tikras išbandymas naktiniam plėšrūnui.
Kalbu apie šiaurinį baltaveidį apuoką: kaip ir kitos pelėdos, tai naktinis plėšrūnas, kurio prigimtis – tyla, prieblanda ir medžioklė tamsoje. Knygų mugės šurmulys vargiai primena natūralią jo buveinę. Net jei paukštis pripratintas prie žmonių, tokios sąlygos gali kelti stresą.
Tačiau kitaip mano jo augintoja, ornitologė Ingrida Lagunaviečienė. Ji žinoma ne tik kaip edukacijų apie pelėdų gyvenimą organizatorė, bet ir kaip lektorė, į renginius atsivežanti „gyvus eksponatus“ – savo auginamas pelėdas.
Vaizdo kameros užfiksavo erelio ir lapių kovą dėl maisto: plėšrus paukštis parodė, kas čia šeimininkas
Ne išimtis ir šių metų Vilniaus knygų mugė, kur buvo pristatoma jos knyga „Pelėda nemiega“, skirta šeimai. Ironiška, tačiau šis knygų mugės šurmulyje priverstas tupėti apuokėlis tikrai nemiegojo“, – savo žiniasklaidai išplatintame komentare dėstė K. Kukliauskaitė.
Anot jos, siunčiama žinutė anaiptol nerodo pagarbos gamtai, o supažindinti su paukščiu lankytojus buvo galima ir pasitelkiant kitus būdus.
„Nejučia peršasi mintis, kad gyvūnas tampa ne tiek edukacijos dalimi, kiek stipria vizualine priemone – būdu pritraukti dėmesį, išsiskirti iš kitų renginio dalyvių. Galbūt čia slypi ir profesinė rizika: kai ilgainiui imi laikyti save aukščiausiu ekspertu, gali nebepastebėti to, kas akivaizdu kitiems, o kritiką priimti kaip perdėtą jautrumą.
Nuo vaikystės esu knygelių apie gamtą gerbėja. Net ir suaugusi vis dar jas perku, skaitau, dovanoju. Tačiau kai šalia knygos pristatymo atsiranda šou su „gyvu eksponatu“, dingsta noras palaikyti tokią veiklą. Gamtos pažinimas turėtų ugdyti pagarbą, o ne įtvirtinti žmogaus dominavimo idėją“, – tęsė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotoja.
Susiję straipsniai
Komentaro dėl K. Kukliauskaitės pastebėjimų portalas Lrytas kreipėsi ir į pačią I. Lagunaviečienę. Ji pabrėžė, kad edukacijoje rodomas sparnuotis – šiaurinis baltaveidis apuokas – nėra laukinis paukštis. Jis užaugintas nelaisvėje ir prižiūrimas žmogaus, tad neabejotinai prie jų pripratęs.
„Edukacijų metu laikomasi aiškių gyvūnų gerovės principų: draudžiamas fizinis kontaktas su gyvūnu, užtikrinamos poilsio pertraukos, o pats paukštis turi galimybę būti ramioje, saugioje vietoje.
Tokios gyvos edukacijos daugeliui vaikų ir suaugusiųjų pirmą kartą leidžia iš arti pažinti pelėdas ir skatina pagarbą laukinei gamtai, jos apsaugai bei atsakingam elgesiui su gyvūnais. Būtent šis ryšys su gyvąja gamta dažnai tampa stipriausiu impulsu domėtis ir saugoti mūsų aplinką“, – pridūrė autorė.