Aukščiausio šalyje medžio titulas jau daugybę metų priklauso Degsnės miške (Prienų r.) augančiam maumedžiui – per 172 metus jis pasistiebė net 49 metrus.
Medį aptikti nėra sunku. Jis auga maždaug 3 kilometrai nuo kelio Kaunas–Alytus, netoli Balbieriškio miestelio.
Prie kelio įrengta nuoroda link šios gamtos įžymybės, o nuo aikštelės nutiestas takas per maumedžių giraitę.
Sniegas ir šaltis nepakenkė
Nors dėl gausaus sniego praėjusią žiemą smarkiai nukentėjo netoliese esantis Prienų šilas, maumedyne jokių išvartų nematyti.
Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Tadas Zubavičius patvirtino, kad nei aukščiausias Lietuvos medis, nei kiti maumedžiai nenukentėjo.
Tai galėjo lemti ir šių medžių šakų struktūra. Lajos vidutinis skersmuo siekia tik 4 metrus.
„Visko gamtoje gali nutikti, tačiau praėjusi žiema nesukėlė jokių pasekmių“, – kalbėjo T.Zubavičius. Jis pridūrė, kad aukščiausias medis yra geros būklės, todėl atsparus vėjams, jokios specialios priežiūros jam nereikia. Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje nuo žemės siekia 1,9 metro.
Tiksliai nustatė aukštį
Vaikštant po maumedžių giraitę susidaro įspūdis, kad netoliese gali būti net aukštesnių medžių. Vis dėlto aukščiausias surastas išmatavus jų aukštį.
T.Zubavičius prisiminė, kad prieš kelerius metus tai padarė miškininkai iš Vokietijos, kurie buvo atsivežę lazerinį aukščio matavimo prietaisą.
Būtent šio matavimo metu buvo užfiksuotas maumedžio aukštis – 49 metrai. Greta esančių maumedžių vidutinis aukštis siekia 42 metrus.
„Anksčiau manyta, kad jis yra trimis metrais žemesnis“, – kalbėjo T.Zubavičius. Naujausi duomenys leidžia spėti, kad medis dar auga.
Medžiams tiko parinkta vieta
Miškininkai žino tikslią datą, kada Balbieriškio apylinkėse buvo užveistas maumedynas, – tai įvyko 1848–1849 metais, kai šios žemės priklausė Varšuvos kunigaikštystei.
Maumedžiai buvo atvežti iš kaimyninės šalies ir iš pradžių net buvo vadinami lenkiškaisiais maumedžiais.
Pasak miškininko T.Zubavičiaus, medžiams ši vietovė labai tiko ir jie auga geriau negu pačioje Lenkijoje. Negana to, jie savaime dauginasi.
XIX amžiuje maumedžiai taip pat buvo sodinami parkuose ir soduose.
Degsnės miške esantis maumedžių masyvas saugomu paskelbtas 1960 metais.