Gali kilti išlikimo klausimas
Grėsmė Lietuvos uosiams, pabrėžia Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai, ypač didelė todėl, kad daugiau nei tris dešimtmečius šiuos medžius masiškai naikino pandeminė uosių džiūtis, sukelta grybo Hymenoscyphus fraxineus. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios uosių mūsų šalyje išlikę nedaug.
Mokslininkai ir miškininkai spėjo pasidžiaugti, kad šiuo metu uosių džiūtis nebedaro tokio masto žalos kaip anksčiau, o išlikę uosiai, ypač augantys sausesnėse, aukštesnėse, geriau vėjų ventiliuojamose vietovėse, regis, įgijo atsparumą ligą sukeliančiam grybui.
Susiję straipsniai
Tačiau dabar baiminamasi, kad smaragdinio blizgiavabalio plitimas gali šias natūralias atsparumo tendencijas reikšmingai susilpninti ar net paneigti.
Puola ir nusilpusius, ir sveikus medžius
Smaragdinis blizgiavabalis kilęs iš Rytų Azijos ir ten augančioms rūšims pernelyg nekenkia, nes vietiniai uosiai prisitaikę prie vabalo lervų poveikio. Tačiau patekęs į teritorijas, kur uosiai neturi natūralaus atsparumo, kenkėjas juos masiškai žudo.
Tokia situacija jau susiklostė Šiaurės Amerikoje ir Rusijos europinėje dalyje, kur per palyginti trumpą laiką sunaikinta milijonai uosių. 2003 metais šis kenkėjas aptiktas Maskvoje. Nuo tada jis nuosekliai plinta į vakarus ir per du dešimtmečius jau apėmė dideles teritorijas.
2025-ųjų birželį smaragdinis blizgiavabalis oficialiai užfiksuotas Baltarusijoje, Gomelio mieste augančiuose uosiuose. Tai – apie 200 kilometrų iki Lietuvos sienos, todėl akivaizdu, kad invazijos frontas jau pasiekė regioną, iš kurio plitimas į mūsų šalį tampa realia tikimybe.
Smaragdinis blizgiavabalis pažeidžia visas uosių rūšis, ypač paprastąjį uosį. Jauni medžiai paprastai žūsta per 1–2 metus, stipriai apnikti kenkėjo brandūs medžiai – per 2–3 metus, o net ir mažesnio intensyvumo pažeidimas ilgainiui lemia medžio žūtį per kelerius metus. Kenkėjas puola ir ilgainiui sunaikina ne tik nusilpusius, bet ir sveikus uosius.
Svarbu – laiku pastebėti
Didžiausia tikimybė blizgiavabaliui pasiekti Lietuvą yra suaugusių vabalų migracija, perskrendant iš apniktų teritorijų į naujas. Nors dėl griežtų prekybos ribojimų rizika įvežti kenkėją su užkrėsta uosio mediena ar sodinukais nedidelė, biologinis plitimas iš Baltarusijos, Rusijos ar Ukrainos išlieka labai tikėtinas.
Lietuvos klimatinės sąlygos puikiai tinka šiam vabzdžiui įsitvirtinti. Norint užbėgti už akių tokiam scenarijui, vykdoma nuolatinė stebėsena, stiprinamas institucijų pasirengimas ir bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, siekiant kuo anksčiau aptikti galimą kenkėjo pasirodymą ir imtis veiksmų. Lietuvoje už karantininę Smaragdinio blizgiavabalio stebėseną atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba.
Kenkėjo atsiradimas Lietuvoje reikštų papildomą stiprų smūgį uosiams, todėl stebėsena, ankstyvas aptikimas, pasirengimas greitai reaguoti, tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra esminės sąlygos, siekiant mažinti galimą žalą ir išsaugoti šią medžių rūšį.