Anot Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro botanikės Dr. Jurgos Motiejūnaitės, nuotraukoje užfiksuotas augalas gali būti gleivūnas.
„Gali būti gleivūnas. Amaurochaete atra (gleivūnų rūšis, red. past) yra žinomas Lietuvoje, tik deja, gleivūnų specialistų nebeturim, kad patvirtintų, ar tai tikrai ta rūšis, ar vis tik reikėtų tikrinti mikroskopines charakteristikas“, – sakė J. Motiejūnaitė.
Tą patį patvirtino ir gamtininkas Almantas Kulbis.
Susiję straipsniai
„Reikia apžiūrėti gyvai arba kokybiškų nuotraukų, ypač pjūvių. Panašu ne į grybą, bet gleivūną. Bet be pjūvio nesimčiau identifikuoti“, – sakė specialistas.
Spėjimu, kad nuotraukoje – būtent viena iš gleivūnų rūšių, dalijosi ir aplinkosaugos ekspertė Eglė Vičiuvienė.
Visgi vos po paros nuo jo radybų gleivūnas pajuodo ir sutrupėjo, tad tiksliai nustatyti jo rūšį, turbūt, taip ir nepavyks.
Visgi internautai nevengė pašmaikštauti – įdomų „grybą“ lygino su smegenimis.
Kaip rašo Žemaitijos saugomų teritorijų tarnybos specialistai, kartais gleivūnai dar vadinami netikraisiais grybais, nors tai nėra visai tikslu.
Kaip ir kerpės, gleivūnai laikomi geros ekologinės būklės indikatoriais. Pasaulinis jų paplitimas susijęs su miškais (tiek tropiniais, tiek vidutinių platumų), nes įsikuria dažniausiai ant augalinių puvėsių, kur pakankamai drėgmės ir prieinamų maisto šaltinių.
Pagal vietą visų gyvųjų organizmų sistemoje tai yra senovinė tarpinė atšaka tarp gyvūnų ir grybų, nes gyvenimo ir veisimosi ciklas turi tiek grybams, tiek patiems primityviausiems gyvūnams (ameboms) būdingų bruožų. Gleivūnų vaisiakūnį (plazmodį) sudaro sienelių neturinti daugiabranduolė masė, todėl jo formos gali lengvai kisti.