Jau suplanavusiems keliones į Europą reiktų gerai peržvelgti lagamino turinį – šiltesnių drabužių tikrai neprireiks: didelėje žemyno dalyje aidi įspėjimai dėl alinančio karščio.

Italijoje ir Kroatijoje – aukščiausio lygio perspėjimai, 40-ies laipsnių kaitros laukia Portugalija, nuo karščio trumpam liūčių ir audrų atvėsinta Prancūzija savaitgalį vėl ruošiasi ekstremalioms temperatūroms, apie alinantį karštį skelbia Turkijos žiniasklaida, geltonasis perspėjimas galioja ir turistų pamiltame Kipre bei Graikijoje, o ką tik karščiausią šių metų dieną fiksavo ir Jungtinė Karalystė.

Dalį Europos jau ne pirmą dieną alinantį karštį lėmė, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, meteorologas Gytis Valaika, iš Šiaurės Afrikos atslinkusi karšto oro masė, kuri gali pasiekti ir Lietuvą.

„Tame regione labai šilta oro masė buvo atslinkusi nuo Šiaurės Afrikos. Šiandien, trečiadienį, stiprūs karščiai atsitraukė iš beveik viso Pirėnų pusiasalio, o rytoj pasitrauks ir iš didesnės dalies Prancūzijos, bet bus karšta Pietryčių Europoje, Balkanuose, dalyje Turkijos.

[[ge:lrytas:lrytas:38387834]]

Tiesa, savaitės pabaigoje stiprūs karščiai į Vakarų Europą vėl sugrįš. Dalis skaičiavimų rodo, kad ši šilta oro masė (arba jos pakraštys) liepos pradžioje bent trumpam gali atslinkti ir iki mūsų šalies“, – sakė G.Valaika.

Apgaubė didžiąją žemyno dalį

Italijos sveikatos ministerija pranešė, kad didelėje šalies dalyje, įskaitant sostinę Romą, taip pat Florenciją ir Boloniją, numatomas ekstremalus karštis, galintis paveikti net sveikų ir jaunų žmonių sveikatą.

Ekstremalų karštį sinoptikai žada ir Viduržemio jūros salai Sicilijai, kur gali būti perkopta net 40 laipsnių riba. Karštis alina net ir Šiaurės Italijos regionus, kaip Emilija–Romanija.

[[ge:lrytas:lrytas:38414142]][[ge:lrytas:lrytas:38399606]][[ge:lrytas:lrytas:38396130]]

Turkijoje įspėjama ne tik dėl karščio, bet ir dėl gaisrų pavojaus. Stambulo savivaldybės nelaimių koordinavimo centras vakar, birželio 24 d., paskelbė viešą įspėjimą, kuriame nurodė, kad karščio banga jau juntama Marmaros regione. Stambule temperatūra kyla iki 34–37 laipsnių Celsijaus, o karštis turėtų stiprėti iki birželio 27 d., pranešė Turkijos laikraštis Hurriyet.

O štai nuo karščio kenčianti Graikija su minėtais gaisrais jau susidūrė. Itin karšti ir vėjuoti orai niekaip neleidžia ugniagesiams užgesinti jau kelias dienas Chijo saloje siaučiančių liepsnų.

Visgi ne ką lengviau ir žemyninės Graikijos dalies gyventojams. Čia taip pat paskelbti įspėjimai dėl karščio, mat termometrų stulpeliai čia rodo beveik 40 laipsnių kaitrą.

„Karštis stiprės ketvirtadienį ir penktadienį, o vidutinė temperatūra žemyninėje dalyje sieks 40–41 laipsnį. Pakrančių regionuose ir salose, įskaitant Jonijos salas, rytines Egėjo jūros salas ir pietinę Kretos dalį, temperatūra taip pat sieks 35–38 laipsnius“, – skelbė vietinis portalas Eekathimerini.

Nuo karštų orų kenčia ir patys save dėl lietingų vasarų dažnai pašiepiantys britai. Čia vos prieš keletą dienų Jungtinė Karalystė fiksavo aukščiausią – 32,2 laipsnio – siekiančią temperatūrą šiemet. Nepaisant to, kad temperatūra kiek nukrito, o trečiadienį ir ketvirtadienį šalį atgaivins lietūs, ilgesnio atokvėpio britai dar nesulauks.

„Temperatūra vėl laipsniškai kils, o sekmadienį ir kitos savaitės pradžioje dalyje šalies viršys JK ne visai būdingus 30 laipsnių“, – skelbė BBC sinoptikai.

Šilumos bangos kliuvo ir Kroatijai, kur paskelbtas aukščiausio lygio įspėjimas, tačiau labiau nei 36 laipsnių karštis čia nerimą taip pat kelia gaisrai. Jų Dalmatijos regione per kelias dienas užfiksuota net 17, įtariamas padegimas, o karšti ir sausi orai smarkiai apsunkina ugniagesių pastangas juos gesinant.

[[ge:lrytas:lrytas:38431287]]

Perspėjimai – ne tik dėl karščio

Vos prieš keletą dienų apie ekstremalią kaitrą skelbė ir nacionalinis Prancūzijos dienraštis Le Monde.

„Vakare mes atsiduriame karščio burbule. Saulė ištisas valandas kaitina pastato sienas, balkone vis dar jaučiamas karštis, o langų atidarymas yra beprasmis. Dėl karščio neįmanoma užmigti iki 3 val. nakties“, – dienraščiui sakė Lione gyvenantis Alexandre.

Temperatūra jo į vakarus orientuotame 14 aukšto bute pakilo iki 31 laipsnio.

Keletu aukštų žemiau gyvenanti 60-metė Isabelle taip pat sako apsisprendusi.

„Čia nebegalima gyventi. Aš išsikelsiu ir ieškosiu buto kitoje vietoje, arčiau upių“, – sakė ji ir pridūrė, kad karštis kiekvienais metais darosi intensyvesnis.

Paryžiuje šeštadienį kaito iki kiek daugiau nei 35 laipsnių.

Visgi panašu, kad, kaip ir būdinga vasaroms, alinančią kaitrą nuplaus audros. Nacionalinė meteorologijos tarnyba „Météo France“ 47 departamentams paskelbė oranžinį pavojaus lygį – antrą pagal svarbą meteorologinį įspėjimą, kuris reiškia, kad „tikėtini pavojingi reiškiniai“.

Gyventojus tarnyba ragina „sekti naujienas ir laikytis valdžios institucijų saugos rekomendacijų“ prieš audras, kurios turėtų prasidėti dar šią, trečiadienio popietę.

[[ge:lrytas:lrytas:38431349]]

Nepaisant to, atrodo, kad po trumpos atgaivos į Prancūziją vėl sugrįš itin karšti orai.

Pokyčių galime tikėtis ir Lietuvoje

Kol Europą alina kaitra, dalis lietuvių juokauja, kad baigia sušalti. Birželis, bent kol kas, pripažįsta ir G.Valaika, išties vėsesnis už daugiametę normą.

Išimtis buvo tik birželio 16-oji, kai Birštone oras įkaito iki 30 laipsnių.

„Nežiūrint to, yra buvę ir vėsesnių birželių. Paskutinį kartą labai vėsūs birželiai buvo 2012, 2014, 2015 ir 2017 metais. Taigi, vėsaus birželio nebuvo jau 8 metus ir spėjome pamiršti, kad būna ir tokių. Net ir vidutiniškai imant, birželis dažnai yra vėsiausias vasaros mėnuo“, – priminė meteorologas.

O laukiantiems karščio ir nusivylusiems kol kas vyravusiais orais, G.Valaika pataria pernelyg nenusiminti.

„Teko soc. tinkluose matyti žmonių teiginių, esą visa vasara tokia ir bus. Didelė klaida daryti tokią toli siekiančią išvadą. Štai 2014 metais birželis buvo netgi vėsesnis nei šiemet, bet po jos atėjusi liepa jau buvo viena karščiausių Lietuvos istorijoje“, – pastebėjo specialistas.

Ir nors ilgalaikių prognozių patikimumas nėra didelis ir dažnai koreguojasi, bent kol kas jos žada didesnę nei įprasta šilumą.

„Remiantis birželio 24 d. duomenimis, liepos mėn. oro temperatūra turėtų būti iki 1 laipsnio aukštesnė, o kritulių kiekis iki 10 proc. mažesnis nei 1991–2020 m. liepos mėn. vidurkis (18,3 laipsnio ir 84 mm).

Išvertus į suprantamesnę kalbą, liepa prognozuojama šiltesnė ir sausesnė (bei, tikėtina, labiau saulėta) nei šių metų birželis.

Tačiau nereikėtų galvoti, kad bus vien šilta, sausa ir saulėta. Didesni ar mažesni svyravimai visada būna (ypač mūsų platumoje), tačiau turėtų pasitaikyti daugiau šiltesnių dienų. Ar pasitaikys karštų dienų (kai temperatūra viršija 30 laipsnių) labai sunku atsakyti, tačiau to sulaukti tikimybė tikrai yra didesnė.

Primenu, kad paskutinį kartą vėsi vasara pasitaikė tik 2017 metais. Tuomet visi mėnesiai buvo vėsūs ir drėgni. Visi kitais metais po to pasitaikydavo tik pavieniai vėsesni laikotarpiai, bet ne visa vasara“, – šilumos mėgėjus ramino meteorologas.

Dalyje Europos – lyg orkaitėje: aidint įspėjimams, atsakė, ar šilumos banga gali pasiekti ir Lietuvą