„Mes planą esame parengę tik šiandien, jis visiškai šviežias, šios dienos produktas. Jei klausimas, kodėl tik dabar, tai atsakymas labai paprastas – turėjome surinkti visą duomenų srautą, kad įsitikinti, ar esame įšalo pike.
Nuo įšalo priklauso ir mūsų veiksmai, kitų institucijų įsitraukimas. Galima fiksuoti, kad įšalas yra pasiekęs piką ir mes dabar turėsime atlydį. Tik išlieka atviras klausimas, kiek tai užtruks ir kada turėsime pirminę bangą, kai mums reikės aktyvuoti konkrečius plano veiksmus“, – sakė jis.
Šiuo metu, anot V. Vitkausko, esame nulinėje fazėje, kuri reiškia stebėjimą ir išankstinį vertinimą. Pirmoji fazė – padidinta parengtis, reiškianti informavimą ir prevencinių priemonių panaudojimą, būtų įvesta tuomet, kai potvynis būtų prognozuojamas už 1–3 dienų.
Perspėjus apie galimą potvynį gyventojai skuba ruoštis: prie namų statomos užtvaros
O situaciją stebi ir prognozuoja tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai.
„Pavyko prisitraukti ir užsienio geriausius ekspertus. Mums labai padėjo Kanados specialistai, Olandijos, taip pat Lenkijos. Jeigu reikėtų konkrečioje situacijoje tos ekspertizės, plane yra numatytas būdas, kaip konsultaciją galime gauti kuo greičiau“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Įvardijo, kur didžiausia rizika
Kol kas, pasitarime kalbėjo V. Vitkauskas, Meteo LT hidrologai, stebintys vandens lygį bei jo svyravimus, praneša apie mums palankias tendencijas.
„Kol kas vandens lygis mums labai palankus – 10–20 cm svyravimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę“.
Visgi plane ruošiamasi ir blogiausiems scenarijams – rizika kyla dėl užlietų gyvenamųjų teritorijų, kelių, energetikos ir vandentvarkos tinklų pažeidimų, socialinių įstaigų darbo sutrikimų, galbūt sugadintų tiltų – tiek esamų, tiek statomų. Tiesa, pastarasis veiksnys aktualiausias Kaunui bei Kėdainiams.
Susiję straipsniai
„Mažesnė rizika, bet ji išlieka, dėl ekologinių padarinių – vandens telkinių taršos ir saugomų buveinių pažeidimo, – pridūrė V. Vitkauskas ir įvardijo, kurios Lietuvos vietos įvardytos kaip rizikingiausios. – Kalbame apie 4 pagrindinių Lietuvos upių vandens pratekėjimo užstrigimus.
Konkrečiai pavojingiausia upė yra Neris. Yra 8 ar 10 vietų, kurios gali užsikimšti ir dėl to kilti vandens lygis, tas kilimas būtų labai staigus. Didžiausias pavojus šioje vietoje yra Kauno meiste. Tiek su miesto, tiek su rajono savivaldybėmis kalbame, teikiame konsultacijas.
Kita upė pagal pavojingumą – Nemunas. Pagrinde kalbama apie Pamario kraštą ir žiotis į Kuršių marias. Toliau – Šventoji ir Nevėžis, kur sangrūdos įmanomos ir mes turime identifikavę konkrečius taškus, kur jos gali atsirasti ir kaip su sangrūdomis reiktų kovoti.“
O su didžiausia rizika susiduriantis Kauno rajonas jau ėmėsi veiksmų – kurį laiką namų apsaugai čia tempiami smėlio maišai, o šią savaitę ekskavatoriumi upės pakrantėje ledas sukrautas į kone barikadas.
Galime sulaukti jau šeštadienį
Nors praėjusią savaitę spėta, kad potvynio galime sulaukti jau trečiadienį – t. y. šiandien – Meteo LT atstovė Janina Stankevič tikslina prognozes ir sako, kad dabartinės orų prognozės rodo, jog ledonešis galėtų prasidėti šeštadienį.
„Pagal dabartinius skaičiavimus, ledonešio prognozė numatoma vasario 28 dienai, tačiau, jeigu vandens lygis nekils sparčiau, ledonešis neprasidės, nes ledas nebus išlaužytas, jis tirps vietoje. Tuomet žymesnio potvynio tikrai nesulauksime. Bet, jeigu vandens lygis kiltų, ledas būtų išlaužytas, tuomet galėtume sulaukti ir ledo sangrūdų upėse, kurios sukeltų lokalius potvynius.
Tačiau šiai dienai prognozės nėra labai gąsdinančius ir numatome, kad galime išgyventi šį potvynį žymiai ramiau“, – trečiadienį Priešgaisrinės apaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė J. Stankevič.
Anot jos, sunku tiksliai pasakyti, kada Lietuvoje galėtų prasidėti potvyniai, tačiau spėjama, jog jie gali kilti artėjant kovo mėnesio viduriui.
Kaip teigė J. Stankevič, didžiausias potvynis potencialiai galėtų kilti Šilutės teritorijoje.
„Šiuo metu, sakyčiau, didžiausias potvynis galėtų būti, kaip visada, Šilutės teritorijoje vien dėl to, kad Kuršių mariose storas ledas ir jis sulaikytų einančius ledus, neišleistų jų iš upių, ten susidarytų didžiausios ledų sangrūdos, todėl būtų ir didesnis vandens lygio kilimas“, – dėstė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė.
Jos teigimu, su didesnių potvynių rizika gali susidurti Šiaurės ir Vakarų Lietuva.
J. Stankevič pasakojo, kad iš pradžių buvo baiminamasi, jog šiemet šalyje gali kilti tokio dydžio potvynis, koks kilo Lietuvoje 2010 metais. Visgi, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovės, pastebėta, kad šiuo metu vandens lygis upėse nėra toks aukštas, koks buvo prieš 16 metų.
J. Stankevič, paklausta apie galimą Neries patvinimą Vilniuje, teigė, kad dėl to jaudintis nėra pagrindo.
„Vilniaus miestas turi aukštas, gražias krantines, kurios apsaugo miestą ir pačiame mieste pavojaus tikrai nėra, nebent tai būtų kiek toliau nuo Vilniaus, tarkime, Grigiškės, už jų – ten galėtų kažkas būti, bet – nepakilus vandens lygiui, nieko baisaus nesulauksime“, – aiškino J. Stankevič.
Priemonių sąrašas kovoti su sangrūdomis – neilgas
Nors planas, kaip grumtis su potvyniu, parengtas, priemonių sąrašas kovai su ledo sangrūdomis, neslėpė vadovas, nedidelis. Planuojama pasitelkti ekskavatorius ir tamsiąsias medžiagas, kurių panaudojimo galimybės ribotos. Sprogdinimas, pridūrė V. Vitkauskas, nėra pirminis pasirinkimas.
„Tamsiąsias medžiagas galima taikyti, kai yra 15–20 cm ledo likę. Dabar, kaip žinia, Kuršių mariose yra apie 60 cm, kas yra didelis įšalas, seniai tokio Lietuvoje neturėjome.
Viena iš tokių kraštutinių priemonių, bet apie ką kalbame ir labai daug entuziazmo yra iš mūsų savivaldos, iš merų – dėl sprogdinimų. Sprogdinimas yra toks brutalus būdas, labai jis turi būti gerai pasvertas, ar tai yra racionalu, koks upės gylis. Tas yra įmanoma, bet šitoje vietoje spręsime kiekvieną atvejį atskirai“, – sakė NKVC vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad į planą įtraukta institucijos tiek iš ministerijų, tiek iš atskirų žynybų – savo vaidmenį turėtų PAGD, policija, kariuomenė, kritinės infrastruktūros operatoriai.
Vyriausybė patvirtino valstybinį potvynio rizikos valdymo priemonių planą
Lietuvos Respublikos Vyriausybė trečiadienį pasitarime protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo (reagavimo) priemonių planą.
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad planas skirtas tam, jog sprendimai būtų priimami laiku, o pagalba žmones pasiektų greitai.
„Ruošiamės iš anksto ir atsakingai. Patvirtintame plane numatytos visos priemonės, kad tarnybos galėtų veikti greitai ir koordinuotai. Labai svarbu, kad visi būtume pasiruošę ir veiktume valstybiškai – sektume oficialią institucijų informaciją, laikytumėmės rekomendacijų, pasirūpintume artimaisiais ir kaimynais“, – pažymi premjerė.
Plane numatyta keturių fazių sistema, kurią sudaro: nuolatinė stebėsena ir išankstinis vertinimas; padidinta parengtis; aktyvus reagavimas; ekstremaliosios situacijos valdymas bei evakuacija.
Už veiksmų koordinavimą nacionaliniu mastu atsakingas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Jis konsoliduoja įvairių institucijų stebėsenos ir prognozių duomenis, koordinuoja tarpinstitucinį pasirengimą ir strateginę komunikaciją. Operacinį reagavimą vietoje, gyventojų perspėjimą, gelbėjimo darbus ir evakuacijos organizavimą pagal kompetenciją užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), o savivaldybės per ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus įgyvendina vietos priemones ir užtikrina pasirengimą (evakuacijos punktus, resursų dislokavimą, pagalba pažeidžiamoms grupėms).
Plane detalizuojami ir pagrindiniai praktiniai instrumentai, kurie gali būti taikomi priklausomai nuo situacijos: laikinos užtvaros ir smėlio maišai, mobilūs ir didelės galios siurbliai, generatoriai, ryšio ir apšvietimo priemonės, gelbėjimo įranga ir kita būtina įranga evakuacijos punktams.
Taip pat numatytos prevencinės techninės priemonės ledo reiškiniams valdyti. Prireikus gali būti naudojami ledo dangos silpninimo ir ardymo būdai saugiose vietose: mechaninis ardymas ir sangrūdų skaidymas, ledo pjovimas ar vagų formavimas ir kitos priemonės.
Taip pat svarstoma ir galimybė vykdyti kontroliuojamus sprogdinimus, kurie būtų organizuojami laikantis visų saugumo ir aplinkosauginių reikalavimų. Esant būtinybei, pagal kompetenciją gali būti pasitelkiama ir Lietuvos kariuomenė – logistikai, inžinerinei pagalbai ir kitoms paramos funkcijoms, įskaitant pagalbą ledo sangrūdų šalinimo operacijoms kritinėse vietose.
Svarbiausia informacija gyventojams apie pasirengimą galimam potvyniui skelbiama interneto svetainėje.