Agentūros puslapyje teigiama, kad Dainavos stotyje fiksuota net 84,31 µg/m3 siekianti tarša, kai nurodyta norma turėtų neviršyti 50 µg/m3. Verta pažymėti, jog padidėjęs užterštumos fiksuotas ir Vilniaus Žirmūnų stotyje. Ten oro tarša siekė 69, 38 µg/m3. Anot agentūros, šiose stotyse tarša normą viršijo kovo 9 d.
„Kovo 9 dieną transporto įtaka atspindinčiose oro kokybės tyrimų stotyse – Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Dainavos, viršyta kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė. Be to, stebimos aukštos aukštos ir kitų teršalų (kietųjų dalelių KD2,5, azoto dioksido) valandinės koncentracijos“, – teigiama agentūros pateiktame vertinime.
Agentūra nurodo, jog tarp galimų oro užterštumo priežasčių gali būti vyraujančios nepalankios meteorologinės sąlygos – šilti, vėjuoti ir be kritulių orai, teršalai kaupiasi aplinkos ore. Aplinkos oro užterštumo padidėjimui įtakos turėjo vietiniai šaltiniai – transporto srautai ir pakeltoji tarša, o nakties metu vis dar spaudžiant šaltukui – individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša.
Neryje pakilęs vanduo jau pridarė žalos: namelis išplaukė kartu su ledonešiu
Taip pat, dalis teršalų pietų krypčių oro masės pernašos atneša iš kitų šalių, nurodo Aplinkos apsaugos agentūra.
Šalį pasiekė Saharos dulkės Kaip šiandien nurodė meteorologas Gytis Valaika, su šilto oro srautu iš pietvakarių atkeliavo ir Sacharos dykumos dulkės (nuo pat šiaurės vakarinės Afrikos dalies). Kaip nurodoma meteorologo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, dangus šiandien atrodo labai balkšvas (žydra spalva aiškiau matyti tik žiūrint tiesiai virš galvos). Nurodoma, jog žiūrint į tolį matomumas irgi blogesnis.
Susiję straipsniai
„Dėl teršalų oro kokybė pablogėjusi, tad jautresniems žmonėms nėra labai gera diena pasidžiaugti veiklomis lauke“ , – primename meteorologo socialinio tinklo įraše. Rekomendacijos gyventojams padidėjus aplinkos oro tarša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis kai kuriose Lietuvos vietovėse fiksuojamas oro užterštumo padidėjimas, tad gyventojams yra pateiktos rekomendacijos, kaip derėtų elgtis tokiomis dienomis.
Jei nusprendžiate sportuoti ar leisti laisvalaikį lauke, tai darykite toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas). Jei tenka dirbti lauke, tai darykite optimaliu krūviu. Atsiminkite, kad kuo didesnis fizinis krūvis, tuo giliau kvėpuojame, todėl įkvepiame daugiau teršalų. Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją
Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai
Kaip teigiame NVSC pranešime žiniasklaidai, kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.
Didesnės dalelės (KD10) paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus, sukelia kosulį ir čiaudulį, gali išprovokuoti astmos priepuolius, o smulkiosios (KD2,5) yra įkvepiamos giliai, patenka į plaučius, iš jų – į kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių sistemos organus, apsunkinti lėtinių kvėpavimo sistemos, širdies-kraujagyslių ligų eigą.