„Pirmieji šių metų mėnesiai pasižymėjo didelėmis anomalijomis. Štai keletas tai rodančių faktų:
Sausio–vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo žemiausia per pastaruosius 39 metus. Šalčiau yra buvę tik 1985 ir 1987 m. sausį–vasarį;
Vasarį fiksuoti net trys šalčio rekordai ir speigas (≤-30 laipsnių). To Lietuvoje nebuvo net 14 metų;
Orai pavasariu nedvelks: laukia minusinė temperatūra
Vasario 2-ąją Šeduvoje buvo išmatuota žemiausia oro temperatūra per pastaruosius tris dešimtmečius. Paskutinį kartą išmatuota žemesnė nei -34,3 laipsnių temperatūra yra buvusi tik 1987 ir 1996 metais;
Laukuvoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Utenoje paskutinį kartą storesnė sniego danga buvo susiformavusi tik 1996 m. kovo viduryje. Raseiniuose daugiau sniego nei šiemet yra buvę tik 1979 m. vasario 9–11 dienomis;
Kovas – antras šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Per mėnesį pasiekti net šeši paros aukščiausios oro temperatūros rekordai;
Pirmieji trys mėnesiai (bendrai paėmus) pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. 1961–2026 m. laikotarpiu truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais. Galima tik įsivaizduoti, kiek sniego galėjo būti, jei sausio–vasario mėnesiai nebūtų buvę tokie sausi;
Susiję straipsniai
Toks saulėtas sausio–kovo mėn. laikotarpis (420,4 val.), kaip pasitaikė šiemet, dar nėra buvęs. Iki šiol labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis buvo pasitaikęs 2022 metais (380,5 val.), o iki tol – 1969 metais (339,3 val.).
Dažniausiai po šalto vasario ateina vėsus arba tik vidutiniškai šiltas kovas. Šiemet fiksuotas retai pasitaikantis įvykis – po šalto vasario atėjęs kovas buvo labai šiltas. Paskutinį kartą panaši situacija yra pasitaikiusi tik 2007 metais.
Na o dabar didžiausia intriga – ko sulauksime likusią šių metų dalį. Kaip rašėme ankstesniame įraše, balandis prognozuojamas daug sausesnis nei vidutiniškai. Jei ši tendencija tęsis, tuomet jau gegužę–birželį (orams dar labiau atšilus) drėgmės deficitas toliau augs ir teks kalbėti apie besivystančią sausrą“, – skelbė meteo, kiek anksčiau dalinęsi eksperimentine ilgalaike prognoze balandžiui.
Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad balandžio temperatūra (standartinė klimato norma: SKN: +7,2 laipsnio ir 37 mm) bus artima normai, o mėnesio kritulių kiekis – iki 60 proc. mažesnis už 1991–2020 m. vidurkį.
Šiek tiek kitokius rezultatus pateikia kitas (CFSv2) ilgalaikių prognozių modelis. Balandžio mėn. temperatūra prognozuojama iki 0,5–1 laipsnio aukštesnė, o kritulių kiekis – 50–70 proc. mažesnis už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį.
Apibendrinus, 2026 metų ketvirtasis mėnuo turėtų būti truputį šiltesnis ir daug sausesnis nei vidutiniškai.