„Toks vaizdelis gali truputį nustebinti, tačiau yra visiškai normalu.
Seniau, kai dar nebuvo šaldytuvų, turtingesni gyventojai turėjo pastatus, vadinamus ledainėmis. Į juos per žiemą būdavo sutempiami ledo luitai, o patalpa gerai izoliuojama.
Ledainės dugnas būdavo išklotas žagarais, šiaudais arba su plyšėtomis grindimis, su grįstais grioveliais tirpstančio ledo vandeniui nutekėti. Dengtos lentomis, užklotos šiaudais, eglišakėmis, durpėmis, velėna. Visa tai leisdavo turėti „šaldytuvą“ visus metus.
Susiję straipsniai
Gamtoje ledas irgi gali būti natūraliai izoliuojamas nuo greito ištirpimo.
Šiais laikais sniego ir/ar ledo kaupimu-išsaugojimu labiausiai rūpinasi įvairūs slidinėjimo kurortai, kuriuose naudojant specialias izoliacines medžiagas galima net ir per vasarą išsaugoti iki 80–90 proc. sniego kiekio.
O atmetus tai yra fiksuota atvejų kuomet per žiemą nukastas ir į vieną vietą sumestas sniego kalnas net šiltą vasarą iki galo taip ir neištirpsta“, – rašė G. Valaika.
Komentaruose į diskusiją įsitraukė ir kiti gyventojai. Kai kurie iš jų sakė ir patys matę kai ką panašaus.
„Esu matęs, vaikas būdamas, birželio gale dar luitus. Augau prie Nemuno“, – rašė vienas iš internautų.
Kiti spėliojo, kad galimai ledą išlaikyti padėjo aplink esanti sudžiūvusi žolė.
„Jei kas matė, kaip ispanai įrenginėja ledaines, kur visus metus ledas stovi, tai kloja ledus sluoksniais perdenginėjant šiaudais. Už tai ir čia taip ilgai stovi neištirpęs“, – dėstė kitas.



