„Artimiausias tris paras kaitra laikysis ir mūsų šalyje, jau artėja ir šiandien. Galima nuspėti, kad šiandien pietvakarių Lietuvoje vietomis gali būti apie 30 laipsnių karščio“, – sakė sinoptikė.
Tačiau rimčiausi iššūkiai lauks savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje.
Šeštadienį, anot specialistės, numatoma 28–33 laipsnių kaitra, karščiausia šią dieną bus pietvakariniuose rajonuose.
Pasisaugokite: daugelyje vietovių tikėtini karščio rekordai
Sekmadienį kais dar labiau – iki 31–36 laipsnių. Karštis jau apgaubs visą šalį, vos vėsiau gali būti nebent pajūryje.
„Pirmadienis, naujausiais duomenimis, bus karščiausia diena – daugelyje rajonų temperatūra turėtų pasiekti 32–37 laipsnius“, – pridūrė E. Klyukina.
Ji taip pat perspėjo, kad atgaivos nesulauksime ir naktimis – daug kur bus fiksuojamos tropinės naktys, kas reiškia, kad temperatūra nekris žemiau 20 laipsnių.
Visgi karščiausią dieną – pirmadienį – kai kur jau gaivins trumpos liūtys, jų tikimybė, sako E. Klyukina, didžiausia bus popiet.
„Bus šiek tiek trumpo lietaus su perkūnijomis, nes bus pakankamai geros sąlygos susidaryti konvekciniams debesims“, – kalbėjo sinoptikė.
Nuo antradienio karštis trauksis į Rytus – tebebus 24–29 laipsniai šilumos, vės ir naktimis.
Susiję straipsniai
Patarimai, kaip apsisaugoti
Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1–2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ≥ 30 ºC. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra, skelbia meteo.
Tai ypač pavojingas reiškinys vyresnio amžiaus asmenims, kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms moterims, ligoniams, žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Jauni, aktyvūs žmonės dažniausiai perkaista arba nukenčia nuo šilumos smūgio, pagyvenę – nuo perkaitimo neretai miršta. Per karščius žmogus netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o tai iššaukia rimtų sveikatos sutrikimų.
Žmonės skirtingai toleruoja karštį, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra yra pavojinga konkrečiam asmeniui, negalima. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.
Dėl greitesnio išsausėjimo karščio bangos metu, sparčiai didėja miškų gaisringumo rizika. Aukšta temperatūra gali sukelti nepatogumų ir keliaujantiems: deformuojasi kelio danga, išplaukus bitumui atsiranda slidžių kelio ruožų ir transporto priemonės praranda stabilumą. Tvyrant karščiui, deformuojasi geležiniai bėgiai, todėl turi būti mažinamas traukinių greitis.
- ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.;
- lauko darbus atlikite kai oras būna vėsesnis – anksti ryte arba vakare;
- būdami lauke dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų;
- vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai;
- esant galimybei periodiškai atsivėsinkite, apsišlakstykite vandeniu;
- nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais;
- pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis;
- užtikrinkite lauke esančių gyvūnų galimybę rasti pavėsį, dažniau juos girdykite;
- keliaudami atkreipkite dėmesį į kelio dangos būklę ir, jei reikia, ribokite greitį;
- būdami gamtoje laužus kurkite tik tam skirtose laužavietėse, nepalikite degių ar kitų gaisrą sukeliančių atliekų, stiklo duženų;
- venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą;
- kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius;
- vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių;
- jei sukarščiavote, būtinai kreipkitės į medikus.