Be to, praėjusį mėnesį pasaulio vandenynai pasiekė šilumos rekordą. Vidutinė jūros paviršiaus temperatūra siekė 21,07 laipsnio – buvo viršytas ankstesnis 20,98 laipsnio rugpjūčio rekordas, užfiksuotas 2023 metais. Matavimo duomenys apima vandenynus už poliarinių regionų ribų. Vidutinė jūros paviršiaus temperatūra buvo tokia pati kaip 2024 m. kovo mėnesį – aukščiausia iš visų stebėtų kalendorinių mėnesių.
Pasak „Copernicus“, rekordiškai aukštų temperatūrų priežastis yra visuotinis atšilimas, kurį lemia iškastinio kuro deginimas, taip pat sparčiai kylančios jūros paviršiaus temperatūros pusiaujo Ramiajame vandenyne, susijusios su stipriu „El Niño“ reiškiniu. „El Niño“ – tai kas kelerius metus natūraliai pasikartojantis klimato reiškinys, kuris, be kita ko, didina ekstremalių oro sąlygų tikimybę.
Visame pasaulyje šią vasarą (birželį, liepą ir rugpjūtį) buvo taip pat karšta, kaip ir 2024 m. vasarą, kuri iki šiol buvo rekordinė. Europai tai buvo trečia karščiausia vasara po 2024 ir 2022 metų vasaros. Vakarų Europa fiksavo karščiausias vasaras nuo stebėjimų pradžios.
Dėl rekordinių liūčių Kretingos rajone upeliai virto kalnų upėmis: vaizdas stulbina
„2026 m. rugpjūtis buvo išskirtinis mėnuo pasaulio klimato istorijoje, – sakė „Copernicus“ klimato strategijos vadovė Samantha Burgess. – Tai buvo ne tik karščiausias rugpjūtis, bet ir karščiausias kada nors užregistruotas mėnuo; pasaulinė temperatūra buvo 1,65 laipsnio aukštesnė už priešindustrinio laikotarpio lygį“. Matyti, kaip klimato kaita skatina ekstremalius reiškinius tiek atmosferoje, tiek vandenynuose.
„Šių sąlygų poveikį vis labiau junta visuomenės, ekonomikos ir ekosistemos visame pasaulyje“, – pažymėjo S. Burgess.
Susiję straipsniai
Vakarų Europoje šią vasarą buvo viršytas ankstesnis 2003 m. karščio rekordas. Neįprasta ekstremalių karščių serija regionuose prasidėjo jau gegužę. Tačiau ir praėjusį mėnesį buvo fiksuotos naujos karščio bangos. Europos regiono vandenyse jūros paviršiaus temperatūra rugpjūčio mėnesį pasiekė rekordines reikšmes palei Atlanto vandenyno pakrantę ir vakarinėje Viduržemio jūros dalyje.
„Copernicus“ duomenimis, rugpjūčio mėnesį didelė Vakarų Europos dalis, taip pat kai kurios Vidurio ir Rytų Europos teritorijos buvo paveiktos sausros – be kita ko, kilo daug didelių miškų gaisrų. Apie didelę sausrą pranešta iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vengrijos, Rumunijos ir Serbijos. Didžiųjų Europos upių vandens lygis sausringuose regionuose buvo neįprastai žemas, pavyzdžiui, Reino ir Dunojaus.
Tuo tarpu Iberijos pusiasalio vakaruose, Graikijos pietuose, Pietų Turkijoje, Kipre ir Šiaurės Rytų Europoje, anot „Copernicus“, šią vasarą buvo drėgniau nei vidutiniškai. Be to, ypač rugpjūčio mėnesį drėgniau buvo Alpių regione ir rytinėje Turkijoje. Keliuose regionuose praėjusį mėnesį stiprūs krituliai sukėlė vietinius potvynius.
Klimato kaitos tarnyba reguliariai skelbia duomenis, pavyzdžiui, apie Žemės paviršiaus temperatūrą, jūrų ledo dangą ir kritulius. Šie duomenys grindžiami kompiuterinėmis analizėmis, į kurias įtraukiami milijardai matavimų, atliktų palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologinių stočių visame pasaulyje. Pasaulinės vidutinės oro temperatūros duomenys apima laikotarpį nuo 1940 metų, o kai kuriais atvejais yra prieinami ir ankstesni duomenys.