Pasidžiaugti gražiomis apylinkėmis buvo galima pėsčiųjų žygyje su gide Rita Ramanauskiene. Smagiai, skaniai bei linksmai save pristatė šaunių krašto bendruomenių kiemeliai.
Čia taip pat galėjai ragauti, pirkti ir pabendrauti. Katiluose virė žuvienės, troškiniai, garavo arbata, buvo ir duonos, medaus, ir įvairių kepinių. Savo rankdarbius pristatė bendruomenių auksarankiai.
Šventę vedė mylimas Palūšės balsas – Antanas Šilkūnas. Gražia žiema džiaugėsi, šventės organizatoriams, bendruomenėms ir visiems darbais ir idėjoms prisidėjusiems dėkojo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.
Susiję straipsniai
Meras vylėsi, kad galbūt kitais metais aplinkosaugininkai susimylės ir leis stinteles Lūšiuose žvejoti. Juk tai neatsiejama šios šventės dalis, laukiamiausia atrakcija. Šiemet ir gamtos sąlygos tam buvo puikios.
Gražių įspūdžių visiems linkėjo seniūnas Jonas Polito, Kultūros centro direktorė Asta Sieliūnienė, Aukštaitijos nacionalinio parko atstovė, viena iš šventės sumanytojų Sigutė Mudinienė. Pristatyta nauja, jau septintoji, Alberto Danilevičiaus sukurta nendrinė skulptūra – stintelę laikanti ranka. Taip pat buvo pastatyta ir skulptūra iš sniego.
Autorius pasveikintas, jam padėkota už darbus Ignalinos kraštui. Dideli ir įspūdingi skulptoriaus kūriniai yra tapę šventės simboliais, puošiančiais Palūšės kraštovaizdį, įprasminančiais žvejybos, gamtos ir lietuviškos mitologijos temas.
Uždegus laužą, skambėjo folkloro ansamblio „Ratilio“ dainos, sukosi šokių poros, vėliau aidu per ežerą nusirito grupės „Thundertale“ stipri energija. Visus sužavėjo Palūšėje dar atrakcija ant ledo – Arvydo Gaidelio iniciatyva sumeistrauta ratu besisukanti ledo lytis.
Ėjo ir ėjo žmonės būriais tai išbandyti. Visa paslaptis – įtaisytas varikliukas. Vidurdienį būrys smalsuolių stebėjo ruonių mankštą ir maudynes eketėje. Paskui sušilti juos kvietė Nijolės pirtelė, tarsi sujungusi ledą ir ugnį, kūną ir dvasią. Vyko tradicinės šventės varžytuvės. Vaikams VšĮ „Menų terasa“ siūlė kūrybines pramogas ir žaidimus su žuvimis ir meškerėmis ir kt.
Prie scenos pastatytame dideliame ekrane visą laiką buvo rodomi stintelių žvejybos vaizdai. Lūšių ežere nuo seno šios maždaug 10 centimetrų dydžio žuvelės iš po ledo buvo traukiamos rankiniu būdu – sukant taip vadinamą „bobą“.
Tai statinė ant ašies su skersine kartimi, kurią sukant ir traukiamas tinklas. Medinėmis kartimis ir virvėmis į ežero gelmes per eketes panardinamas daugiau kaip 300 metrų ilgio ir apie 16 metrų pločio tinklas, jo viduryje yra didžiulis maišas, vadinamas „motnia“, į kurį ir sukrenta stintelės.
Tinklas su laimikiu sukant „bobą“ ištraukiamas ant ledo. Šis archajiškas, nuo senų laikų žinomas žvejybos būdas 2021 m. įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
„Trauk stintelę“ šventė kaskart paliudija šį faktą bei rodo, kad Palūšė – gyva, kūrybinga ir savo šaknis branginanti bendruomenė, o Lūšių ežeras ne tik kraštovaizdžio puošmena, bet ir puikus kultūros liudytojas. Tad belieka laukti kitos žiemos ir tikėtis, kad vėl bus galima išgirsti magišką kvietimą – „Trauk stintelę!“ – ir ją iš tikrųjų traukti.