Praėjusį savaitgalį Pajūrio regioninio parko grupės specialistai prie Olandų Kepurės skardžio pastebėjo susiformavusią grunto uolienų nuošliaužą. Grunto uolienų nuošliaužos Olandų kepurės skardyje nėra anomalija. Jos pastebimos dažną pavasarį.
Tai yra natūrali skardžio formavimosi dalis, kuomet per žiemą sušalę skardžio gruntiniai vandenys pavasarį pamažu atitirpsta ir per skardyje esančius latakus iš jo išplauna smėlį. Tokiu būdu čia žiemą susiformuoja ir nemažo lankytojų dėmesio kasmet sulaukiančios „ledo varveklių skulptūros“.
Visgi jei oro temperatūra dažniau svyruoja iš teigiamos į neigiamą, sušalęs grunto vanduo atskelia ir stambesnius skardžio uolienos gabalus, todėl pradeda formuotis ir didesnės bei ryškesnės nuošliaužos.
Pavasaris įsibėgėja: atšilimas kels upių lygį, o naktį sulauksime plikledžio
Šiemet dėl itin šaltos žiemos, gan staigaus temperatūros atšilimo bei didesnio temperatūrų svyravimo pastarosiomis savaitėmis, smėlio nuošliaužų Olandų kepurėje galima tikėti anksčiau ir daugiau. Todėl Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija rekomenduoja visiems Olandų Kepurės lankytojams būti atsargesniems tiek vaikštant pačiu skardžiu, tiek jo papėdėje.
Šiuo laiku rekomenduojama Olandų Kepurės skardžiu vaikščioti atokiau (bent jau keletą metrų) nuo skardžio atbrailos. Taip pat rekomenduojama laikytis ir didesnio nei kelių metrų atstumo nuo skardžio vaikštant paplūdimio teritorijoje.
Susiję straipsniai
Didesniu atstumu aplenkti reikėtų ir tas skardžio vietoves, kuriose prie pat skardžio atbrailos pastebimi augantys medžiai.
Šiuo pereinamuoju sezonu direkcija visus kviečia labiau saugoti save, savo turtą ir, žinoma, mūsų vieną ryškiausių pajūrio gamtos paveldo objektų – Olandų Kepurės skardį.
Daugiau apie Olandų Kepurės formavimosi procesus galite sužinoti ekologo Erlando Paplauskio parengtame straipsnyje „Kodėl griūva Olandų Kepurė“.