„Žolės deginimai metai iš metų, kiekvieną pavasarį vyksta. Kai pradžiūsta, kai žolė sausa, tai palei visą sieną su Rusija stebimi gaisrai. Patruliuojantys pasieniečiai irgi jau mato ugnį, kylančius dūmus, bet šiemet šis laikotarpis, lyginant su ankstesniais metais, gali būti laikomas tik pačia pradžia, gaisrų dar ne tiek daug.
Šiemet dar neprireikė, bet ankstesniais metais būdavo, kai gaisrai prie pat sienos išplinta. Aišku, ten, kur Nemunas, grėsmės nėra, bet prie Šešupės, Lieponos ar sausumos sienos, būdavo, kai informuojami būdavo ir mūsų ugniagesiai. Būna gaisrų ir Baltarusijos pusėje, bet ne tokio masiškumo“, – portalui Lrytas sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Situaciją pakomentavo ir meteorologas Gytis Valaika: „Trečiadienį vakare buvo klausimų, kas ten taip žiba. Tai yra kaip ir kasmet kiekvieną pavasarį pasikartojantis reiškinys, kuomet anapus sienos masiškai būna deginama žolė. Todėl sutemus pasirodo degančios ugnies sukeltos pašvaistės.
Iš Baltarusijos – bepilotis orlaivis su cigaretėmis: pasieniečiai nutupdė skraidyklę
Ir tai ne dėl erkių populiacijos mažinimo ar dirbamų laukų tręšimo daroma. Erkių populiaciją su žolės gaisru apmažinti pavyktų tik laikinai, ji gana greitai atsistato. Be to, toks naikinimo būdas kvailas, nes žala gamtai padaroma daug didesnė.
Reikėtų nepamiršti, pievose gyvena ne vien tik erkės, bet ir smulkūs gyvūnėliai, dalis paukščių ir kt. Dalis jų pražūva liepsnose.
Lietuva ir kitos civilizuotos šalys nebetaiko tokių barbariškų žolės šienavimo metodų jau daug metų. Galima tik apgailestauti, jog ten už sienos visa tai dar yra norma. Galbūt kažkada tai nebebus daroma ir tuomet nebeterš dūmais Sūduvos bei Nemuno žemupio apylinkių oro.
Žemėlapyje – visi didesni gaisrai, kuriuos per praėjusias 4 savaites fiksavo palydovai. Galite matyti koks ryškus kontrastas“, – skelbė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ grupės įkūrėjas, meteorologas Gytis Valaika.
Lietuvos gyventojai dalijosi ne tik dėl gaisrų žibančio dangaus nuotraukomis, bet ir komentarais dėl nemalonaus dūmų kvapo.
„Marijampolėje net jaučiasi dūmai, nes vėjas didelis iš tos pusės“, – „Orų entuziastų“ grupėje vėlų trečiadienio vakarą dalijosi internautė.
Susiję straipsniai
Praėjusį rudenį nuo degančių durpynų kvapai sklido ir iš Baltarusijos, o žemėlapyje matyti, kad per pastarąsias dienas ne vienas gaisras kilo ir ten.
Įdomu tai, kad baltarusių ar rusų nuo įprastų metodų nestabdo net padidėjęs miškų gaisringumas. Lenkijos portalas belsat, skirtas baltarusių auditorijai, prieš keletą dienų pranešė, kad valdžios institucijos beveik visoje šalyje įvedė apribojimus patekti į miškus, nes kylanti temperatūra ir sausos sąlygos didina miškų gaisrų pavojų. Šiuo metu gaisringumas pasiekė trečią lygį.
Miškų ūkio ministerija pranešė, kad nors pėstieji vis dar gali vaikščioti miškuose, draudžiama įvažiuoti asmeniniu automobiliu, kurti laužus, rengti turistų susibūrimus, mokyklų ekskursijas ir kitus masinius renginius. Pažeidėjams gresia baudos iki 540 baltarusių rublių, arba maždaug 156 eurų.
Šie apribojimai įvesti po to, kai visoje šalyje smarkiai padaugėjo gaisrų. Pasak Avarinių situacijų ministerijos, antradienį per 24 valandas avarinės tarnybos užgesino du miškų gaisrus, du durpių gaisrus ir 92 žolės bei krūmų gaisrus, apėmusius daugiau nei 14 hektarų plotą.
Nuo metų pradžios užregistruota 30 miškų gaisrų, apėmusių iš viso 10,4 hektarų plotą. Pareigūnai didžiąją dalį gaisrų priskiria žmogaus veikla.
Primename, kad ne kartą dūmų ir iš tolo matomų liepsnų vaizdais lietuviai dalijosi ir pernai, ir dar ankstesniais metais.