Dalis Europos – po „karščio kupolu“. Vienas po kito krenta temperatūros rekordai, o vis daugiau pasigirsta ir nerimo balsų – dėl klimato kaitos karščio bangos gali kilti ir, panašu, kyla, vis anksčiau.

Dalis žemyno, skelbia CNN, kovoja su galingu „karščio kupolu“ – nuolatiniu aukšto slėgio sūkuriu, kuris veikia tarsi puodo dangtis, sulaikantis karštą orą ir stumiantis jį žemyn. Jis gali laikytis kelias dienas ar net savaites, o dėl žmonių sukeltų klimato pokyčių šis reiškinys tampa labiau tikėtinas ir intensyvesnis.

Pirmadienį Jungtinėje Karalystėje buvo karščiausia gegužės diena per visą istoriją: Londono Kju soduose temperatūra pakilo iki 34,8 laipsnio Celsijaus, taip 2 laipsniais viršijant ankstesnį rekordą. Paprastai karščio rekordai viršijami tik keliomis laipsnio dalimis.

Vidutinė temperatūra Londone gegužės pabaigoje yra apie 20 laipsnių Celsijaus.

[[ge:lrytas:lrytas:42584271]]

Pirmadienį, pakilus temperatūrai, netoli Artūro sosto – kalvos Edinburge, Škotijoje – kilo miško gaisras, o dėl išaugusio poreikio šimtai namų pietryčių Anglijoje liko be vandens.

Per naktį Jungtinėje Karalystėje buvo mažai atokvėpio, nes buvo fiksuota „tropinė naktis“, kai temperatūra nenukrito žemiau 20 laipsnių.

Šis karštis gali neatrodyti ekstremalus, tačiau Jungtinėje Karalystėje, kur dauguma namų nėra pakankamai gerai izoliuoti, kad sulaikytų karštį, ir tik maždaug 5 proc. namų turi oro kondicionierių, tokios karščio bangos – pavojingos. Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės Klimato kaitos komiteto ataskaitoje įspėta, kad Jungtinė Karalystė „pastatyta klimatui, kurio nebėra“.

„Nors gegužę kartais pasitaiko šiltų periodų, tai, ką matome dabar, yra beprecedentis dalykas“, – teigė Met Office atstovas Stephenas Dixonas. Kaip S. Dixonas teigė CNN, dėl klimato kaitos didėja tikimybė, kad gegužės mėnesio temperatūros rekordai bus viršyti.

[[ge:lrytas:lrytas:42562326]][[ge:lrytas:lrytas:42580361]][[ge:lrytas:lrytas:42496485]]

„Tai, kas anksčiau nutikdavo maždaug kartą per 100 metų, dabar nutinka maždaug kartą per 33 metus“, – sakė jis.

Dėl karščio neišvengta ir aukų. Anglijos ežeruose per karščius nuo sekmadienio nuskendo keturi paaugliai, praneša policija.

Tačiau Jungtinė Karalystė nėra vienintelė kenčianti vieta. Didelėje Vakarų Europos dalyje šią savaitę temperatūra yra 10–15 laipsnių aukštesnė nei įprasta.

Pasak meteorologijos tarnybos „Météo France“, Prancūzijoje šiuo metų laiku vyrauja „beprecedentis“ karštis, o pirmadienis buvo karščiausia gegužės diena per visą matavimų istoriją.

Ekstremalios temperatūros turi mirtinas pasekmes. „Užregistruoti septyni mirties atvejai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karščiu, įskaitant mažiausiai penkis nuskendimo atvejus. Taip pat fiksuoti mirties atvejai, susiję su ekstremaliu karščiu sporto renginių metu“, – Prancūzijos televizijos tinklui TF1 sakė Prancūzijos vyriausybės atstovė Maud Bregeon.

Sekmadienį 53 metų vyras mirė bėgimo varžybų metu Paryžiuje, o moteris mirė „Hyrox“ sporto renginyje Liono mieste, pranešė „Associated Press“, remdamasi vietos žiniasklaidos pranešimais.

[[ge:lrytas:lrytas:42586799]]

Dar nėra patvirtinta, ar šie mirties atvejai buvo susiję su karščiu, tačiau Prancūzijos sporto ministrė Marina Ferrari, atrodo, nustatė tokį ryšį, sakydama, kad šie mirties atvejai yra „griežtas priminimas, kad sportuojant ekstremaliame karštyje reikia laikytis visiško budrumo“.

O atokvėpio sinoptikai artimiausiu metu Prancūzijai nežada.

„Mes tikrai turėsime palaukti iki sekmadienio, kad temperatūra šiek tiek labiau nukristų, galbūt kelių perkūnijų kaina“, – „Le Monde“ sakė sinoptikas Adrienas Warnanas.

„La Depeche“ netgi praneša, kad Kalvadoso departamente nuo karščio ėmė tirpti keliai. Gyventojų teigimu, ant kelio tirpęs asfaltas atrodė kaip balos.

Vėliau paaiškėjo, kad karščio neatlaikė 2025 m. rudenį nutiesta nauja kelio danga. Eismas šiuo keliu uždraustas bent iki mėnesio pabaigos.

Ispanija taip pat patiria „neįprastai aukštas temperatūras šiam metų laikui“, kaip teigia šalies meteorologijos tarnyba AEMET. Be to, temperatūra antrąją savaitės pusę šalies pietuose turėtų siekti iki 40 laipsnių karščio.

Ne ką geriau, tiesa, ir Italijoje.

„Turėjome apsilankyti Koliziejuje, bet mano mama vos nesusmuko“, – portalui „The Local“ pasakojo britų turistė Anna Becker, atvykusi į Romą.

Liepsnojo dėl karščio ir turistų pamilta Italijos Sicilijos sala – šeštadienį ugniagesiai čia gesino 15 gaisrų. Du trečdaliai Portugalijos tą pačią dieną taip pat gavo perspėjimus dėl ekstremalaus karščio ir galimų miškų gaisrų.

Karštis yra vienas iš akivaizdžiausių klimato krizės požymių. Mokslininkai vieningai teigia, kad klimato kaita skatina vis ekstremalesnes karščio bangas, o Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje.

„Mes be jokios abejonės žinome, kad dėl klimato kaitos tokios karščio bangos tapo labiau tikėtinos ir dar žiauresnės. Vis dėlto daugelis pasiektų rekordų, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, yra tiesiog neįtikėtini“, – sakė Peteris Thorne'as, Airijos Maynooth universiteto ICARUS klimato tyrimų centro direktorius.

To pasekmės yra mirtinos. 2024 m., karščiausiais metais per visą planetos istoriją, Europoje nuo karščio mirė daugiau nei 62 000 žmonių. Artėjantis El Niño – natūralus klimato reiškinys, kuris gali atnešti šiltesnes nei įprasta pasaulio temperatūras – gali padaryti 2026 ir 2027 m. dar karštesnius.

Parengta pagal CNN, Le Monde, La Depeche inf.

Dalis Europos – lyg orkaitėje: „Tai, ką matome dabar, yra beprecedentis dalykas“