Antrasis ir stipriausias žemės drebėjimas įvyko tik 10 km gylyje, todėl tikėtini dideli nuostoliai ir taip pat aukos. Gelbėtojai ieško galimai po griuvėsiais esančių žmonių. Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį.
JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad yra 36 proc. tikimybė, jog aukų skaičius gali pasiekti 10 000, o 40 proc. – net 100 000.
Po galingų žemės drebėjimų Venesueloje žuvusiųjų skaičius išaugo iki mažiausiai 164, o sužeistų – 971, ketvirtadienį pranešė laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez.
Susiję straipsniai
Pasak D. Rodriguez, po dviejų stipriausių trečiadienį įvykusių žemės drebėjimų užregistruota apie 30 pakartotinių smūgių.
Iš pradžių valdžios institucijos pranešė apie 32 žuvusius ir daugiau nei 700 sužeistų.
Ketvirtadienį apie 7 val. 15 min. Lietuvos laiku pranešta apie mažiausiai 10 žuvusiųjų – tai buvo pirmieji pranešimai apie aukas, kurių skaičius dar augs.
Televizijos rodomuose vaizduose buvo matyti sostinėje Karakase apgriauti pastatai. Socialinėje žiniasklaidoje plito vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti apgadinti pastatai ir žala, be kita ko, Karakaso oro uoste. Įrašuose matyti, kaip išsigandę žmonės oro uoste mėgina rasti saugią vietą tuo metu, kai dreba žemės ir kyla dulkių debesys.
Laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez kalbėjo apie „incidentą, kurio padariniai rimti“. Praėjus kelioms valandoms po žemės drebėjimo ji kol kas nepateikė tikslių duomenų apie žalos mastą ar aukų skaičių. Prioritetas dabar yra gelbėjimo darbai, teigė prezidentė. Mokyklose bus nutrauktos pamokos, sustabdytas traukinių eismas. Dėl žalos darbą nutraukė ir Karakaso oro uostas.
Drebėjimai purtė vienas po kito
Pirmasis žemės drebėjimas įvyko trečiadienį 18.04 val. vietos laiku (0.04 val. Vidurio Europos vasaros laiku) už 24 km nuo San Felipės šalis šiaurės vakaruose 21,9 km gylyje. Antrasis drebėjimas įvyko tik už kelių kilometrų toliau į šiaurę.
Vien tik santykinai netoli esančiuose Puerto Kabeljo ir San Felipės miestuose, USGS duomenimis, kartu paėmus gyvena daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. USGS atliktas automatinis modeliavimas, pagrįstas drebėjimo stiprumu ir kai kurių miestų artumu, leidžia daryti išvadą, kad labai didelė tikimybė, jog žuvusiųjų skaičius viršys tūkstantį. Vietos institucijos kol kas duomenų nepateikė.
Milijoninis Karakasas, iš kurio po žemės drebėjimo gauti pirmieji vaizdai ir pranešimai, yra ne ypatingai arti epicentro, o už daugiau kaip 150 km į rytus nuo jo.
„Situacija kelia labai didelį nerimą“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello. Drebėjimas buvo juntamas mažiausiai septyniose valstijose bei Karakase. Ministras paragino žmones likti saugiose vietose. Po smarkių žemės drebėjimų esą paprastai vyksta pakartotiniai požeminiai smūgiai, dėl kurių gali griūti apgadinti pastatai. Siekiant užkirsti kelią sprogimams, institucijos nurodė nutraukti dujų tiekimą.
Sureagavo ir D. Trumpas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškime „Truth Social“ socialiniame tinkle teigė, kad pirmieji pranešimai iš Venesuelos yra „nelabai geri“, o du žemės drebėjimai sukėlė „siaubingą mirčių skaičių“.
„Du didieji žemės drebėjimai, ką tik smogę puikiai Venesuelos tautai, yra abu masinio mastelio ir sukėlė siaubingą mirčių skaičių“, – rašė jis.
JAV yra pasiruošusios, norinčios ir gali padėti Venesuelai, pridūrė D. Trumpas.
„Mes būsime su savo naujais ir puikiais draugais“, – pažymėjo jis.
Po žemės drebėjimo Venesueloje JAV paskelbė „nedelsiant“ siunčiančios gelbėtojų pajėgas
Po smarkių žemės drebėjimų Venesueloje Jungtinės Valstijos paskelbė nedelsiant siunčiančios gelbėtojų pajėgas.
„Amerika šiuo sunkiu metu yra Venesuelos žmonių pusėje“, – ketvirtadienį tinkle „X“ pareiškė valstybės sekretorius Marcas Rubio. Prezidento Donaldo Trumpo nurodymu, į Venesuelą esą nedelsiant siunčiamos paieškų ir gelbėjimo komandos, medicininiai ištekliai ir humanitarinė pagalba.
Lietuva rengiasi galimai medicininei, paieškos ir gelbėjimo misijai į žemės drebėjimo paveiktą Venesuelą
Lietuva pradėjo pasirengimą galimai humanitarinio pobūdžio medicininei, paieškos ir gelbėjimo misijai į Venesuelą, kurią birželio 24 dieną supurtė itin stiprūs žemės drebėjimai.
Reaguodama į situacijos mastą, Lietuva ruošiasi galimybei prisidėti prie tarptautinės pagalbos misijos, apie kurią pranešė Jungtinės Amerikos Valstijos. Šiuo metu jau kontaktuojama su JAV ambasada Lietuvoje, aiškinantis konkrečius pagalbos poreikius ir galimus bendrus veiksmus su JAV gelbėtojais.
Planuojama, kad prireikus Lietuva galėtų siųsti iki 40 Lietuvos ekstremalių situacijų medicinos komandos (EMT) specialistų, gelbėtojų ir iki 30 tonų humanitarinės bei medicininės pagalbos.
Lietuvos EMT – tai pagal tarptautinius Pasaulio sveikatos organizacijos standartus parengta komanda, skirta veikti ekstremalių situacijų metu Lietuvoje ir už jos ribų. Ji gali savarankiškai veikti nepertraukiamai, išskleisti bazinę stovyklą ir veikti kaip mobili klinika, teikianti skubiąją medicinos pagalbą, atliekanti pacientų kategorizavimą, stabilizavimą, diagnostiką ir užtikrinanti tolesnį pacientų gydymo tęstinumą.
Kartu su komanda būtų siunčiamas medicinos ir logistinės paramos krovinys – vaistai, skubiosios pagalbos priemonės, diagnostinė ir gyvybę palaikanti įranga bei sprendiniai, leidžiantys komandai veikti visiškai savarankiškai neapkraunant vietos sveikatos sistemos.
Lietuva ir toliau stebi situaciją ir yra pasirengusi operatyviai priimti sprendimus, kai tik būtų gautas oficialus tarptautinės pagalbos prašymas bei patikslinti konkretūs poreikiai. Pagalbos misiją koordinuoja Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras.