Medalį M. Žaliauskienei įteikė Prezidentūros kancleris Giedrius
Krasauskas bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta
Pabedinskienė.
Prieš septyniolika metų našle likusią M. Žaliauskienę iki ašarų sujaudino
jai rodomas dėmesys ir pagarba.
Sveikintojai – Marijampolės savivaldybės bei Naujienos kaimo
bendruomenės atstovai – pabrėžė, jog būrį vaikų užauginti padoriais
žmonėmis yra didelė laimė ne tik motinai.
Visi M. Žaliauskienės vaikai įsigijo įvairias profesijas, gyvena ir dirba
gimtajame Naujienos kaime, greta esančiame Želsvos bei Marijampolėje ir
Kalvarijoje. Moteris didžiuojasi penkiolika anūkų ir mažaisiais
proanūkiais.
Marijona buvo paauglė, kai jos tėvų namuose atsirado vokiečių berniukas
Manfredas. Tuomet jis buvo penkerių.
1945-ųjų vasarį Manfredas su motina ir dar trimis broliais ir seserimis
buvo priversti bėgti iš savo namų Karaliaučiaus apylinkėse, nes tėvas
kariavo vokiečių armijoje.
Moteris su keturiais vaikais blaškėsi po įvairias vietoves, prašydama
maisto ir bent kokio prieglobčio.
Visiškai išsekusi Manfredo motina mirė tų pačių metų vasarą, o po kiek
laiko iš bado – jauniausias brolis.
Penkiametis su kitu broliu ir seserimi Tilžėje slapta įsėdo į prekinį
traukinį ir atsidūrė Kaune, po to atklydo į Sūduvos kraštą.
Brolį ir seserį priglaudė dvi šeimos, o Manfredas vieną rudens dieną
pasibeldė į Marijonos tėvų namus.
„Įėjo toks mažiukas, didele skrybėle, plačiomis kelnėmis, juodą terbukę
suspaudęs. Davėme valgyti, pasodinome ant pečiaus sušilti“, – yra
pasakojusi M. Žaliauskienė.
Marijonos brolis Edvardas artimiesiems pasiūlė pasilikti berniuką, nes
labai jo gailėjo. M. Schwakas tapo Vytuku Paškausku (Marijonos
brolis jam davė savo pavardę).
Ūkiškai gyvenanti šeima nestokojo duonos ir meilės berniukui, patyrusiam
vadinamąją „Vilko vaikų“ dalią.
Vytukas lankė mokyklą, išmoko lietuviškai, jodinėdavo arkliu, buvo guvus
ir darbštus.
Vėliau Manfredas su broliu ir seserimi grįžo į gimtąją Vokietiją.
Netoli Miuncheno įsikūręs M. Schwakas jaučia didelį dėkingumą Marijonos
šeimai.
Vokietis įkūrė organizaciją „Pagalba Lietuvos vaikams“ ir jau daug metų
atvyksta su gausybe dovanų į Želsvos pagrindinę mokyklą, remia
moksleivius Klaipėdos krašte ir Kaune.
Ketvirtadienį, kai M. Žaliauskienei buvo įteiktas medalis, tarp daugybės
puikių puokščių buvo ir M. Schwako, kurį Marijona vadina savo broliu,
perduotos gėlės.