Savarankiškumo tiltu tapo... globos namai
M. Plura augo mažame Lenkijos mieste Racibuže. Negalią turinčiam vaikui ugdymo įstaigos buvo nepritaikytos, tad jam neteko lankyti mokyklos – mokytojai ateidavo į namus. Marekas dėl to nesiskundžia – kadangi pats norėjo mokytis, buvo smalsus, žinių gavo pakankamai. Deja, socialiniai ryšiai su kitais jaunais žmonėmis buvo labai riboti. „Žinoma, truputį pavydėjau, kad jiems smagu, kita vertus, bendraamžiai turėjo problemų su mokytojais, įvairių nesutarimų, o aš to nepatyriau“, – sako politikas.
Baigęs mokyklą M. Plura žengė esminį žingsnį – išsikėlė iš tėvų namų ir apsigyveno neįgaliųjų globos namuose kitame mieste. Tas laikotarpis iš esmės pakeitė jo gyvenimą. „Paradoksas, bet mano savarankiškumo pradžia buvo gyvenimas globos įstaigoje“, – prisimena europarlamentaras.
Priežasčių, kodėl pasirinko gyventi būtent taip, buvo ne viena. Pirmiausia, ši įstaiga buvo netoli aukštosios mokyklos (M. Plura studijavo pedagogiką, vėliau įgijo psichoterapeuto kvalifikaciją), kita vertus, norėjosi pabandyti gyventi be tėvų priežiūros. Tuo metu jaunuoliui, kuriam reikia nuolatinės priežiūros, nebuvo jokios galimybės sulaukti pagalbos savuose namuose. „Tėvams buvo sunku susitaikyti, kad gyvensiu be jų. Reikia turėti omeny, kad viešoji nuomonė apie globos institucijas nebuvo pati geriausia. Bet galiausiai jie turėjo patikėti, kad man pavyks“, – prisimena M. Plura.
Dar viena priežastis, kodėl jaunuolis nė kiek nesibaimino įstaigos – ten gyveno nemažai pažįstamų neįgaliųjų, su kuriais nuo vaikystės susitikdavo įvairiose stovyklose, kultūriniuose renginiuose. „Tai buvo puiki gyvenimo mokykla: pamačiau ir džiaugsmo, ir skausmo. Kurį laiką ten man buvo labai gerai“, – prisimena jis.
Tuo metu M. Plura sako patikėjęs savimi – pamatė, kad nėra blogesnis už kitus aukštosios mokyklos studentus, net gali kitiems padėti savo žiniomis, įgūdžiais. „Supratau, kad galiu“, – sako europarlamentaras. M. Plura buvo labai aktyvus – dalyvavo nevyriausybinių organizacijų veikloje, vaidino, nuolat vyko įvairūs plenerai, susitikimai, parodos. Pamatęs, kad negalią turintiems jaunuoliams trūksta informatikos žinių, įkūrė organizaciją, kuri mokė kompiuterinio raštingumo, taip pat teikė reabilitacijos, pavėžėjimo paslaugas.
Vis dėlto M. Plura įsitikinęs, kad negalią turintys jaunuoliai neturėtų gyventi globos namuose – ten gyvenimas nėra tikras, žmonės neišmoksta spręsti paprastų problemų: pasirūpinti maistu, sumokėti už elektrą ir pan. „Kai kurie bičiuliai taip ir netapo savarankiški, jie vis dar gyvena tuose globos namuose, – apgailestauja M. Plura. – Institucija riboja žmogaus savarankiškumą, jis nekelia sau tikslų, jis negyvena savo gyvenimo. Ne kiekviena parama yra palaikanti.“
Savarankiškai gyventi paskatino žmona
Svarbiausias žmogus, kuris paskatino M. Plurą išeiti iš globos sistemos, buvo jo žmona, tuomet draugė, bičiulė, mylimoji. Pora susipažino neįgaliųjų stovykloje. Ji savanoriavo, abu vaidino Mareko parašytoje pjesėje. Vėliau poros keliai dar keletą kartų susikirto. Pamažu užsimezgė draugystė, kuri peraugo į meilę, vėliau – gražią šeimą, vienas po kito gimė du vaikai.
Marekas neslepia, kad žmonos tėvai iš pradžių jų draugystės nepalaikė – kaip gi gyvensi su neįgaliu, vargsi visą gyvenimą... Tačiau pora nusprendė nepasiduoti ir pradėjo kurti gyvenimą savarankiškai: išsinuomojo butą, susirado darbus. Pasirodė, kad viskas įveikiama.
M. Plura įsidarbino socialinių paslaugų įstaigoje – teikė psichologinę pagalbą. Tuo pat metu jis aktyviai gynė neįgaliųjų teises: padėjo jiems spręsti kylančias teisines problemas, trukdančias savarankiškai gyventi. Dažnai rašė į valdžios įstaigas, ragindamas keisti įstatymus. Vieną kartą sulaukė siūlymo ir kandidatuoti. Pirmą kartą į parlamentą patekti nepavyko, tačiau netrukus buvo išrinktas į miesto tarybą. Po kitų rinkimų tapo Lenkijos Seimo, o 2014-aisiais – Europos Parlamento nariu. Jis prisipažįsta negalėjęs įsivaizduoti, kad viskas taip susiklostys: „Kai negalėjau lankyti mokyklos, buvau izoliuotas, daug kas man atrodė nepasiekiama, galvojau, kad šeima – ne man, tačiau išėjo visai kitaip. Gyvenimas yra kitoks...“
Europos šalys prie demokratijos turi artėti savo greičiu
„Tai, kad buvau išrinktas į Seimą, buvo tarsi signalas apie pokyčius visuomenėje. Žmonės neprieštarauja, kad jiems atstovautų neįgalieji. Jie tiesiog tikisi aktyvios valdžios“, – sako M. Plura. Jis džiaugiasi, kad dabar, praėjus 25 metams po politinės sistemos pasikeitimo, Lenkijoje visą laiką valdžioje yra matomą negalią turinčių žmonių. Politikas įsitikinęs, kad tai labai svarbu. Be to, pastaruoju metu neįgalieji vis aktyviau įsitraukia į politinį gyvenimą, padaugėjo protestų už savo teises.
M. Plura įsitikinęs, kad siekiant didesnės demokratijos, neįgaliųjų teisių, Europos Parlamentas ir Komisija turi kelti valstybėms narėms bendrus tikslus. „Turime apsibrėžti, ko siekiame, tačiau kiekviena šalis tų tikslų turi siekti savo greičiu. Europoje situacija labai skiriasi. Štai Graikija per krizę guodėsi, kad sumažėjo pinigų asmeninio asistento paslaugoms teikti. Lenkijoje tuo metu iš viso nebuvo asmeninio asistento...“ – sako politikas.
Pasak europarlamentaro, vienas iš tikslų, kurių turėtų siekti visos šalys – savarankiškas negalią turinčių žmonių gyvenimas. „Tai nereiškia, kad būtina rytoj uždaryti visas institucijas. Reikia kurti sąlygas neįgaliesiems dalyvauti viešajame gyvenime, gyventi savo namuose, dirbti, mokytis, kurti. Tačiau neturėtų vykti taip, kaip Rumunijoje, kai ES pinigai buvo išleisti naujoms globos įstaigoms steigti. Jie tai pateikia kaip gerą pavyzdį: gražu, švaru, modernu, tačiau tie namai kažkur miške, toli nuo visuomenės, žmonės izoliuoti. ES neturėtų remti tokių izoliuojančių sprendimų“, – įsitikinęs M. Plura.
Kaip vieną pasiekimų politikas įvardija Lenkijos pasiryžimą užtikrinti neįgaliųjų dalyvavimą rinkimuose: yra galimybė balsuoti paštu, ateiti į balsavimo apylinkes su pagalbininku, kuris padeda techniniais klausimais, taip pat suvienodinti balsavimo biuleteniai, kad, naudodami specialų šabloną, balsuoti galėtų aklieji. „Šie pokyčiai buvo sunkūs, buvo daug kalbų, ar ne per brangu, juk tiek nedaug žmonių tuo naudosis. Tačiau juk neklausiama, kiek kainuoja demokratija, žmogaus teisės, kiek kainuoja būti piliečiu“, – sako M. Plura.
Dar vienas reikšmingas pasikeitimas – priimtas įstatymas, numatantis, kad kiekvienas kurčiasis valstybės ir savivaldybių institucijose turi teisę gauti vertėjo paslaugas. Pasak M. Pluros, to dar per mažai: reikėtų į sąrašą įtraukti ir medicinos, kultūros įstaigas, bet vis dėlto žengtas didelis žingsnis pirmyn. Lenkijoje ši situacija buvo išspręsta gana paprastai: nebūtina kiekvienoje institucijoje įdarbinti gestų kalbos vertėjo, užtenka už palyginti nedidelį mokestį užsisakyti šią paslaugą iš vertėjų centro. Atėjus į įstaigą kurčiajam, susisiekiama su šiuo centru ir bendraujama naudojantis technologijomis – per „Skype“ programą ar kitaip. Tai tarsi abonementas, kurį sumokėjęs gauni paslaugą. Pastebima, kad ši paslauga tapo gana populiari, ją užsisako ir pavieniai žmonės – išmaniuoju telefonu susisiekę su gestų kalbos vertėju gali bendrauti parduotuvėje ir kitur. „Nereikia bijoti didelių išlaidų, kartais svarbūs sprendimai kainuoja nedaug“, – teigia M. Plura.
Siekia pakeisti situaciją
Neįgaliųjų ugdymas, įsitraukimas į darbo rinką ir laisvas judėjimas – tai sritys, kuriose M. Plura visoje Europoje nori pasiekti teigiamų pokyčių. Jo įsitikinimu, svarbu, kad ugdymas būtų susijęs su socializacija. Įtraukusis ugdymas – didžiulis iššūkis, ypač kalbant apie intelekto negalią, tačiau įmanomas. Didžiausias jo privalumas – kad vaikas vystosi natūralioje aplinkoje.
M. Plura įsitikinęs, kad darbdaviai vis labiau nori priimti negalią turinčius žmones, nes visoje ES susiduriama su darbuotojų trūkumu. „Darbo vietą pritaikyti kainuoja ne tiek jau daug, tačiau ateis lojalus darbuotojas“, – sako politikas. Žinoma, ir neįgalieji turi turėti reikiamų įgūdžių, o svarbiausia – norėti.
Dabar neįgaliojo vežimėliu judančiam žmogui susiruošus į kelionę traukiniu apie tai reikia pranešti prieš 48 valandas. Tai nėra teisinga, įsitikinęs politikas, žmogus turi turėti galimybę keliauti bet kuriuo metu, be to, turi būti pritaikytos visos didžiosios stotys. Taip pat M. Plura tikisi, kad per šią kadenciją pavyks priimti Europos Parlamente jau ne vienus metus rengiamą Prieinamumo aktą, kuris numato, kad prekės ir paslaugos turėtų būti prieinamos visiems.
„Nors ir neturime tiesioginės įtakos sprendimams, tačiau stebime, kaip šalyse narėse vyksta demokratijos procesai. Kartais stengiamės įsiterpti į šiuos procesus ir paskatinti eiti įtraukios visuomenės link“, – sako europarlamentaras. Jo teigimu, svarbu, kad neįgaliųjų organizacijos spaustų savo vyriausybes įgyvendinti priimtus teisės aktus ir taip įsitrauktų į sprendimų priėmimą.
M. Plura ragina visus neįgaliuosius, nepaisant negalios sunkumo, būti aktyvius: „Jei negali būti aktyvus fiziškai, gali būti aktyvus internete. Mano gyvenimas rodo, kad neįmanomų dalykų nėra. Negalią turintys žmonės pasiekia daug puikių meno, mokslo, sporto rezultatų. Kiekvienas turi šansą ką nors pasakyti apie save, ką nors pasiūlyti kitiems.“
Susiję straipsniai
