Šuolis žirgu baigėsi trauma ir solidžia išmoka
Prieš trylika metų Vykinta sudarė pirmąsias gyvybės draudimo sutartis sau ir savo dukrai, mat mėgsta užtikrintumą gyvenime ir kuo mažiau staigmenų. Juk dar nei vienas vaikas pasaulyje neužaugo nepatyręs traumos ar nesusirgęs. Vienišai mamai nedarbingumas gydant vaiką reiškia mažesnes pajamas, tad norisi turėti finansinį saugiklį.
Moteris dalijasi, jog augdama jos dukra ne kartą sirgo, teko ir ligoninėse gydytis: „Man būtų buvę finansiškai sudėtinga tam tikrais momentais, bet draudimo išmokos išgelbėdavo“.
Galiausiai ir pati Vykinta – aktyvaus laisvalaikio gerbėja, tad norėjo daugiau užtikrintumo ir sau, jei patirtų traumą ar sunkiai susirgtų.
„Dirbu didelio dėmesingumo, atidumo, įtemptos protinės veiklos reikalaujantį darbą, tad po jo nusiventiliuoju jodinėdama žirgu. Tai sportas ir poilsis viename, bet pasitaiko ir „paskraidyti“, jei žirgas tądien nenori šokti per kliūtį – išmeta mane iš balno. Pastarasis žirgo užsispyrimas baigėsi nutraukta mano dešinės rankos mažojo piršto sausgysle ir nutrauktais dar dviejų pirštų raiščiais. Tuomet sekė tyrimai, rentgenas, traumatologo konsultacijos, įtvarai ir reabilitacijos procedūros“, – pasakoja Vykinta.
Moteris pabrėžia, jog kiekviena trauma pareikalauja nemažų išlaidų. Eilės valstybinėse gydymosi įstaigose milžiniškos, patogiau eiti privačiai, o tai kainuoja.
„Kadangi turiu gyvybės draudimo sutartį su apsaugomis nuo kritinių ligų, traumų, nelaimių, už patirtą traumą gavau 500 eurų išmoką iš „Allianz Lietuva“. Jos man pakako visam gydymui ir reabilitacijai. Be to, man vis tiek reikėjo treniruotis su žirgu, ruoštis varžyboms, gavusi išmoką galėjau dalį jos skirti skirtingiems įtvarams, kad būtų patogu ir buityje, ir sportuojant, ir pasikeisti į naujus, nes įtvarų reikėjo virš dviejų mėnesių nepertraukiamai.
Ir nors finansinė pagalvė išties svarbi, kai moku draudimo įmokas, tikrai negalvoju apie išmoką. Bet man gera jausti tą saugumo jausmą kažkur tvyrantį ore, aš moku už tą jausmą, už saugumą. Ir gavusi išmoką dėl piršto traumos labai tai pajutau. Ne džiaugsmą, kad gavau išmoką, bet kad saugu“, – sako moteris.
Tarp svajonių studijų ir GAP year
Vykintos dukra – paskutinių klasių gimnazistė gabi tiek humanitariniuose, tiek realiniuose dalykuose. Pasak moters, dukra studijas renkasi atsakingai, bet kur stoti nenori. Tad juodvi svarsto galimybę dukrai po mokyklos baigimo imti gap year – metų pertrauką. Pagyventi, dirbti, pakeliauti, išsifiltruoti, kokia profesija traukia labiausiai.
„Žinojau, kad toks laikas ateis, tad prieš trylika metų sudariau gyvybės draudimo sutartį ir dukrai. Pradžioje atrodė, jog prieš akis – marios laiko, tad įmoka tesiekė 50 eurų per mėnesį. Dabar turiu priekaištų tik sau, kad per mažai domėjausi sutartimi, kad nedidinau įmokų kasmet, kad bent infliaciją amortizuočiau. O juk dalis įmokos buvo skiriama ne tik kapitalui kaupti, bet ir apsaugoms, jei ištiktų trauma ar liga. Ir vis tiek sukaupėme jau per 5 tūkstančius eurų. Dabar padidinau įmoką, noriu kaupti sparčiau, tam skiriu ir visus valstybės mokamus vaiko pinigus. Per ateinančius porą metų sukaupta suma bus toliau investuojama ir dar paaugs.
Svarbiausia, kad dukra drąsiai gali rinktis, kaip ji pradės savo suaugusiosios gyvenimą, o man nereikės apsikrauti paskolomis, jei pasirinktų svajonių studijas, kad ir mokamas. O jei norės gyventi atskirai, pinigus galės panaudoti ir buto nuomai, kol pati atsistos ant kojų ir įsivažiuos į darbo rinką“, – kaupimo dukros ateičiai naudą reziumuoja Vykinta.
Taupo oriai pensijai
Vykinta juokiasi: „Turiu sudariusi gyvybės draudimo sutartis visiems gyvenimo atvejams. Trečioji skirta mano oriai pensijai“, – dalijasi moteris ir priduria nenorinti senatvėje prašyti dukros paramos.
Sprendimą taupyti pensijai per gyvybės draudimą moteris priėmė pasikalbėjusi su savo asmenine „Allianz Lietuva“ finansų konsultante. Susėdusios pasikalbėjo apie ateitį, apie Vykintos norą keliauti, galbūt ateityje realizuoti ir asmeninio svajonių žirgyno įkūrimą.
„Mano tikslas gyventi oriai, užsiimti mėgstama veikla. Tikrai nesėdėsiu vien prie lango rymodama ir galvodama, jog galėjau gyventi geriau, bet nieko dėl to nedariau. O kadangi šiuo metu galiu sau leisti atsidėti ir investuoti į savo svajonių gyvenimą baigus darbinę karjerą – būtų kvaila to nedaryti. Atidedu tuos pinigus, nejaučiu, turiu jų ar neturiu, nusiskaito automatiškai, bet jaučiu tokį vidinį saugumą, kad nusiimsiu, gi mano. Žmogiškai naudą jaučiu ir padidėjusį saugumo jausmą tiek dabar, jei trauma ištinka, tiek savo ateičiai. Labai geras jausmas“, – sako Vykinta.