Apie savo nelaimę Evelina Lanevska papasakojo socialiniuose tinkluose, įrašu pasidalinti sutiko ir su Lrytas skaitytojais.
„Tai jau ne pirmas kartas, kai ant taip vadinamo Barbakano kalno įvyksta nelaimės. Žmonės, slidinėdami ar leisdamiesi nuo kalno dideliu greičiu, atsitrenkia į metalinius stulpus, esančius trasoje. Nors jie tarsi „apsaugoti“ minkštąja danga, realybėje tai neužtikrina saugumo.
Tai – status kalnas, didelis greitis ir kieti metaliniai objektai trajektorijoje. Tokioje situacijoje net minimali klaida gali turėti negrįžtamas pasekmes.
Tikra žiemos pasaka: gyventojai neslepia – sniegą kasa valandų valandas
Aš tai žinau ne iš pasakojimų.
2023 metais, leisdamasi nuo šio kalno, atsitrenkiau nugara į metalinį stulpą. Pasekmės – stuburo trauma ir nugaros smegenų pažeidimas. Nuo tos dienos aš nebegaliu vaikščioti. Mano gyvenimas pasikeitė visam laikui. Aš tapau neįgali ne dėl ekstremalaus elgesio, o dėl netinkamai įrengtos ir nepakankamai saugios viešos erdvės.
Susiję straipsniai
Tai, kas vyksta šiandien, nėra pavieniai nelaimingi atsitikimai.
Tai – pasikartojantis pavojus, kuris kasmet kelia grėsmę vis naujiems žmonėms, dažniausiai jauniems.
Jeigu nebus imtasi realių ir sisteminių sprendimų, neišvengiamai bus daugiau sunkių traumų, daugiau neįgalumą lemiančių sužalojimų, daugiau gyvenimų, kurie pasikeis akimirksniu ir negrįžtamai.
Šis tekstas yra:
– perspėjimas visuomenei
– raginimas atsakingoms institucijoms
– ir bandymas užkirsti kelią dar vienai tragedijai
Vilniaus savivaldybe – kviečiu įvertinti situaciją ir imtis veiksmų dabar, o ne po dar vienos sunkios traumos. Viešos erdvės turi būti kuriamos taip, kad jos būtų saugios visiems.
Aš dalinuosi savo istorija ne dėl dėmesio.
Aš dalinuosi tam, kad kiti žmonės nepatirtų to, ką patyriau aš.
Saugumas neturi kainuoti žmogaus sveikatos, gebėjimo vaikščioti ar gyvenimo“, – rašė jauna moteris.