Vos 25-erių Joanai smogė sunki liga: „Tik pradėjau kurti savo gyvenimą ir susirgau“

Pirmą kartą onkologinės ligos diagnozę ji išgirdo būdama vos 23-ejų – adenokarcinoma, piktybinis skrandžio navikas. Gydymas buvo pradėtas nedelsiant – taikyta chemoterapija, o vėliau atlikta ir skrandžio šalinimo operacija. Gyvenimas be skrandžio tapo nauja realybe, prie kurios teko mokytis prisitaikyti.

„Gyventi be skrandžio išmokau, bet tai nebuvo lengva. Būdavo, kad suvalgius vieną kasnį pusę valandos gulėdavau ir nesuprasdavau, kas su manimi vyksta ir kada tai baigsis“, – atvirai pasakoja Joana. Tai vadinamasis Dempingo sindromas, kurį jai teko patirti. Mergina iki šiol itin stebi mitybą – vengia riebaus, sunkaus, aštraus maisto ir saldumynų, nors kartais leidžia sau nedidelį gabalėlį pyrago. „Juk visiems kartais norisi kažko skanaus“, – šypteli ji.

Praėjus kuriam laikui po gydymo, liga sugrįžo – buvo patvirtintos metastazės pilvo sienoje ir pilvaplėvėje. Joanai pradėtas taikyti antros linijos chemoterapinis gydymas, kuris buvo tęsiamas pusę metų. Kas 2,5 mėnesio buvo atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai ligos dinamikai stebėti. Gydymas davė dalinį atsaką – pilvo sienos metastazės sumažėjo tiek dydžiu, tiek aktyvumu, o pilvaplėvės metastazių nebuvo galima aprašyti taip, kaip prieš chemoterapiją.

Būtent šie, iš pirmo žvilgsnio geri rezultatai, atvėrė galimybę svarstyti sudėtingą HIPEC operaciją – procedūrą, kurios metu pilvo ertmė chirurgiškai atveriama ir jos metu pirmiausia chirurgiškai pašalinamos visos matomos ir prieinamos metastazės pilvo ertmėje, o tada pilvo ertmė 60 – 90 minučių užpildoma karštais chemoterapiniais vaistais, palaikomais maždaug 41–43 °C temperatūroje. Tokia operacija taikoma esant išplitusiems onkologiniams susirgimams pilvaplėvėje. Po konsultacijos su chirurgu, įvertinus pasiektą atsaką į gydymą, operacija buvo suplanuota sausio 7 dieną.

„Pacientas neturi būti pasyvus gydymo metu“ – įsitikinusi Joana

Visgi ramybės Joanai nedavė vidinis jausmas, kad reikia ieškoti dar plačiau. Ji nusprendė kreiptis dėl antros nuomonės ir surasti gydytoją, kuris, jai dar būnant 23 metų pirmasis diagnozavo ligą. Nors tuo metu jokių simptomų ji nejautė, pasitikėdama savo nuojauta, Joana sutiko atlikti papildomą endoskopinį tyrimą. Jo metu profilaktiškai iš anastomozinės jungties buvo paimta biopsija. Joje nustatytos vėžinės ląstelės.

Po šio radinio planuota HIPEC operacija buvo atšaukta. Sausio 7 dieną nuspręsta atlikti tik laparoskopiją, siekiant įvertinti realų ligos išplitimą. Dar belaukiant šio tyrimo Joanai atsirado pilvo skausmai – dar vienas signalas, kad liga progresuoja. Tai buvo patvirtinta ir laparoskopijos metu. Atsižvelgus į situaciją, gydymo kryptis buvo pakeista ir pradėta taikyti nauja, agresyvesnė chemoterapija, papildomai prijungiant antrą vaistą, kuris, pasak medikų, gali būti veiksmingas būtent jos atveju.

Ši ligos forma yra ypač agresyvi tuo, kad vėžys nebūtinai yra pamatomas atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimus, ypač pilvaplėvės ar anastomozės srityje. Svarbu pabrėžti, kad šią informaciją Joana rado savarankiškai – gydytojai to aiškiai nebuvo akcentavę. Tai tapo dar vienu įrodymu, kad savarankiškos pastangos einant gydymo keliu yra nepaprastai reikšmingos.

Be pagrindinio gydymo Joanai reikalingi ir papildomi palaikomieji preparatai, naudojami kartu su chemoterapija. Nors mergina remiasi mylimojo ir artimiausių draugių palaikymu, ši kelionė yra sunki ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Rimanto Kaukėno paramos fondas jau padėjo finansuojant mokamą „Exact“ tyrimą, kurio metu mėginiai siunčiami į užsienį genetiniam vėžio profiliui nustatyti. Toks tyrimas leidžia gydytojams parinkti efektyviausią individualų gydymą.

„Aš visada ieškau. Negaliu tiesiog laukti“, – sako Joana. Ji pati aktyviai domisi gydymo galimybėmis, konsultuojasi su specialistais Vokietijoje, Korėjoje, rado kliniką Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur atliekami tyrimai pagal biopsijos mėginius. „Pacientas neturi būti pasyvus. Klausimai, antros nuomonės, papildomi tyrimai – būtini“, – įsitikinusi mergina.

Jei šiuo metu taikomas gydymas nebus veiksmingas, Joana svarstys galimybę gydytis užsienyje. Tačiau tokios galimybės reikalauja didelių finansinių resursų – tyrimai, gydymas, priežiūra ir pragyvenimas kitoje šalyje gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų.

Labiau už viską Joana nori gyventi. Ji su didžiuliu dėkingumu priima jau suteiktą pagalbą ir tiki žmonių gerumu. Visi neabejingi, norintys prisidėti prie Joanos sveikimo kelionės, kviečiami skirti paramą Rimanto Kaukėno paramos fondui, su prierašu PARAMA JOANAI.

Visos lėšos, paaukotos Joanai, skiriamos jos su gydymu susijusioms išlaidoms padengti – papildomiems medikamentams, tyrimams, o ateityje, galbūt – gydymui užsienyje.

Rimanto Kaukėno paramos fondas jau ištiesė pagalbos ranką Joanai, suteikdami reikiamą pinigų sumą – 12 405,30 Eur. Exact tyrimo atlikimui užsienyje, konsultacijoms privačioje klinikoje su specialistais bei medikamentus, kurie merginai lašinami kartu su chemoterapija.

„Kartais tiesiog noriu nuleisti rankas ir nuo visko labai pavargstu. Šiuo metu į užsienį gydymui ar tyrimams tikrai negalėčiau vykti“ – atvirai sako Joana.

Kviečiame neleisti Joanai abejoti savo jėgomis ir prisidėti paremiant finansiškai.