Puiki proga tam tapo 52-ojo namo jubiliejus, kurį gyventojai minėjo rugpjūčio 24 d. Būtent šią dieną prieš 50 metų namas atvėrė duris 72 šeimoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Į šventę susirinko apie 40 žmonių, kai kurie renginį smalsiai stebėjo iš balkonų ar pro pravertus langus. Šventės metu susirinkusieji galėjo susipažinti ir pabendrauti, pasigardžiuoti suneštinėmis vaišėmis, išgirsti daugiabučio istoriją ir įdomybes apie kitus namo gyventojus. Į jubiliejų atvyko ir garbių svečių.
Kaimynui padėti ir laimėje, ir nelaimėje
„Kaimyno nepasirinksi“: Timūras kalbasi su socialinių būstų gyventojais
Viena pagrindinių šventės organizatorių, šio daugiabučio gyventoja Ineta Marčiukaitytė, pasakojo, kad idėja surengti neeilinį bendruomenės vakarą daugiabučio vidiniame kieme gimė namo bendrijos pirmininkei.
„Išgirdau šią idėją ir ji man labai patiko, nes dažnai šalia esančių žmonių nepažįstame, nors varstome tas pačias laiptinės duris. Žmonių susvetimėjimą pastebėjo ir Antuanas de Sent Egziuperi. Anot jo, technologijos atitolina žmones.
Susiję straipsniai
Nors mes domimės naujausiomis technologijomis, lankomės įvairiose tolimose šalyse, renkame informaciją apie tautų tradicijas, jų gyvenimo būdą, o iki kaimyno paprastai trūksta laiko nueiti. O kaip smagu jausti, kad kažkas tavimi rūpinasi, kažko laukti“, – kalbėjo I. Marčiukaitytė, prisimindama „Mažojo princo“ istoriją.
Anot moters, bendruomenės ryšys – tikra vertybė, kurią galime puoselėti pradėdami nuo mažų žingsnių.
„Pažinti namo bendruomenės žmogų, pasidomėti, ar jam viskas gerai, ar nereikia pagalbos, – nuo to galima pradėti, kad sukurtume draugišką bendruomenę, atvertume vienas kitam širdį ir nejaustume vienatvės“, – sakė ji.
Šventės pradžioje I. Marčiukaitytė akcentavo, kaip svarbu pažinti savo kaimyną, jį išklausyti, gyventi ramiai, saugiai, vienas kitam padėti ir laimėje, ir nelaimėje.
„Namas per 50 metų tiek daug matė, išgyveno ir džiugių akimirkų, ir skaudžių nusivylimų, sutikdavo ar išlydėdavo į darbus ar mokyklas šimtus gyventojų. O kiek buvo gražinamas, tvarkomas. Prieš kelis metus pasibaigusi renovacija dar labiau papuošė mūsų namo fasadą, atnaujino vamzdynus“, – dalijosi šventę organizavusi moteris.
Į šventę atvyko Žirmūnų seniūnas Romas Kalcas, kuris pakvietė ir tarybos narę Neringą Laurinavičiūtę, Seimo narę Paulę Kuzmickienę bei Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko žmoną, dainininkę Vismantę Benkunskienę.
Pasidžiaugę unikalia namo bendrijos pirmininkės idėja švęsti solidų daugiabučio jubiliejų, svečiai pasidalijo savo įžvalgomis apie bendrystę, kaimynystę, padovanojo simbolines dovanėles. V. Benkunskienės vedami visi susirinkusieji susikabino rankomis ir sudainavo „Giminių“ dainą.
Seniūnas pakvietė ir folkloro ansamblį „Ainiai“, kurio atstovai ne tik surengė įsimintiną pasirodymą, bet ir daugiabučio gyventojus kvietė į šokių sūkurį.
Gabrielės Marčiukaitienės nuotr.
Dvylika gyventojų daugiabutyje gyvena jau 50 metų
Pokalbio metu I. Marčiukaitytė pasidalijo įdomiu faktu – pasirodo, net dvylika pirmųjų namo gyventojų čia gyvena iki šiol. Juos šventės organizatorė kartu su pirmininke pasveikino įteikdamos atminimo dovanėles ir gėles.
„Pirmieji“ namo gyventojai pasidalijo įdomiomis mintimis apie ankstesnius laikus: buvo ir užsitrenkusių durų, ir per balkonus teko lipti į penktą aukštą, o vestuvių dieną visa laiptinė išlydėdavo jaunuosius į Santuokos rūmus.
Žmonės prisiminė, kaip draugiškai vienas kitam paskolindavo duonos, druskos ar pasidalydavo įrankiais. Švenčių metu kvepėdavo laiptinės, kaimynai tarpusavyje vaišindavosi.
Savo pasisakymuose gyventojai pagarbiai išsakė pasiilgę tų nuoširdesnių ir draugiškesnių santykių. Jie labai džiaugėsi, kad turi galimybę su visais pasimatyti, pasidalyti mintimis“, – pasakojo I. Marčiukaitytė.
Šventės metu bendruomenė su gimtadieniu pasveikino ir vyriausią namo gyventoją Stanislovą, kuris atšventė garbų 90-ąjį jubiliejų. Taip pat buvo apdovanotos ir dvi gausiausios daugiabučio šeimos.
Vėliau buvo pagerbti ilgamečiai gyventojai, kurie dar vaikystėje su tėvais atsikraustė į šį namą ir nusprendė pasilikti gyventi iki šiol.
„Tarp jų ir mūsų pirmininkė, buvusi ilgakasė Tamara. Ji nuoširdžiai pasidalijo, kaip smagu buvo vaikystėje, kaip draugiškai visi sutarė. Dėl to jai ir kilo ši fenomenali mintis – švęsti namo jubiliejų“, – šventės akimirkomis dalijosi organizatorė.
Namo gyventojai – išskirtinių profesijų atstovai
Ruošdamasi šventei I. Marčiukaitytė nusprendė neapsiriboti vien daugiabučio istorija. Prieš renginį ji kalbėjosi su gyventojais ir rinko įvairius faktus apie čia gyvenančius žmones – jų vardus, profesijas, pomėgius ir net mėgstamiausias spalvas.
Gabrielės Marčiukaitienės nuotr.
Ne vienas namo gyventojas sutiko ne tik pasidalyti savo mintimis, bet ir pakvietė moterį į vidų pasisvečiuoti. I. Marčiukaitytė neslėpė susižavėjimo pamačiusi, kaip gražiai gyvena Tuskulėnų 52-ojo namo gyventojai. Vienas butas ją taip sužavėjo, jog pašnekovė prasitarė „rezganti“ mintį ateityje surengti ir gražiausio buto konkursą.
Pokalbių metu surinkta informacija vėliau tapo smagia šventės dalimi. Gyventojai buvo kviečiami spėti, kokie vardai name pasitaiko dažniausiai. Paaiškėjo, kad tarp moterų čia daugiausia Nijolių ir Jelenų, o tarp vyrų – Vytautų, Stanislovų ir Juozų. Pirmieji teisingai atsakę sulaukė simbolinių dovanėlių.
Ne mažiau įdomu buvo sužinoti ir tai, kuo užsiima žmonės, kasdien prasilenkiantys tose pačiose laiptinėse. „Supažindinau, kokios populiariausios mūsų namo gyventojų profesijos. Daugiausia yra pedagogų, po jų rikiuojasi finansų analitikai, vairuotojai ir medikai.
Paminėjau ir įdomesnes specialybes – turime lėlių gamintoją, operos solistų grimuotoją, specialistę, užsiimančią žmonių terapija su gyvūnų pagalba. Nemažai yra ir kosmetologių, buhalterių“, – pasakojo I. Marčiukaitytė.
Prieš šventę moteris taip pat domėjosi, kaip kaimynai leidžia laisvalaikį. Paaiškėjo, kad populiariausias pomėgis šiame name – skaitymas. Antroje vietoje atsidūrė vaikščiojimas, o tarp dažniau minimų veiklų buvo kelionės, maisto gaminimas, uogavimas, grybavimas, stalo žaidimai, šokiai, žvejyba ir bendravimas su žmonėmis. Tarp atsakymų buvo ir pomėgių, apie kuriuos tenka išgirsti ne kasdien.
„Viena gyventoja gamina muilo statulėles ir puokštes, kita keičiasi atvirlaiškiais su atsitiktiniais žmonėmis iš viso pasaulio“, – pasakojo pašnekovė.
Dar viena originali šventės detalė – iš gyventojų mėgstamiausių spalvų sudarytas ornamentas. Prieš renginį I. Marčiukaitytė kiekvieno buto gyventojų teiravosi, kokia spalva jiems labiausiai patinka, o vėliau visus atsakymus sujungė į vieną bendrą kūrinį. Šventės metu kiekvienas gyventojas ant savo pasirinktos spalvos galėjo pasirašyti.
Paaiškėjo, kad šiame Tuskulėnų daugiabutyje ryškiausiai dominuoja mėlyna spalva. Po jos sekė geltona ir žalia, kiek rečiau gyventojai rinkosi oranžinę, alyvinę bei pilką.
Kaimynai buvo supažindinti ir su simbolinėmis pasirinktų spalvų reikšmėmis. Pasak I. Marčiukaitytės, mėlyną mėgstantys žmonės dažnai apibūdinami kaip ramūs, draugiški, tvarkingi, vertinantys pastovumą ir linkę gilinti žinias.
Bendruomenę stiprinantys žaidimai ir vaišės
Šventės metu buvo išsakyti ir kiekvieno buto gyventojų norai bei pasiūlymai, kaip būtų galima pagerinti gyvenimą name ir jo aplinkoje. Pasiūlymas pažymėti automobilių stovėjimo vietas linijomis iškart sulaukė renginyje dalyvavusios tarybos narės dėmesio.
Pasak I. Marčiukaitytės, ji pažadėjo pasidomėti galimybe šį sumanymą artimiausiu metu įgyvendinti. Renginyje netrūko ir žaidimų. Gyventojai rinko smagiausią darbą, skaniausią patiekalą bei gražiausią miestą, o viena užduotis tapo itin simboliška.
„Šildėme delnuose akmenėlį ir vėliau jį dovanojome artimiausiam kaimynui – tarsi perduodami dalelę savo šilumos ir meilės“, – pasakojo I. Marčiukaitytė.
Bendruomenės vakaras neapsiėjo ir be gausaus vaišių stalo. Gyventojai atsinešė savo paruoštų patiekalų, ant didžiulio jubiliejinio torto sužibo žvakutės, kvepėjo naminiai pyragai, netrūko sumuštinių ir įvairiausių užkandžių. Ypatingo gyventojų įvertinimo sulaukė Genutės pagamintas tuno pyragas, kurį I. Marčiukaitytė prisiminė kaip vieną labiausiai visiems patikusių vakaro vaišių.
Šventei artėjant į pabaigą skirstytis niekas neskubėjo. Kieme skambėjo muzika – renginiui buvo sudarytas išskirtinis grojaraštis, kuriame skambėjo kiekvieno buto gyventojų pasirinkta daina.
„Klegėjo juokas, šypsojosi akys, niekam nesinorėjo skirstytis. Norėtųsi, kad ta bendrystė nenutrūktų, tęstųsi ir toliau, kad mūsų namo gyventojai gyventų draugiškai, tarsi viena šeima“, – kalbėjo viena šventės organizatorių, pridurdama, kad tikisi, jog ši unikali jų bendruomenės idėja įkvėps ir kitus.