Mažas berniukas pradėjo pasakoti savo praėjusio gyvenimo faktus: reinkarnacijos įrodymas ar tėvų manipuliacija?

Jamesas Leiningeris gimė 1998 m. balandžio 10 d. Augdamas jis kartu su tėvais lankydavosi aviacijos muziejuose, dalyvaudavo rengininiuose, žiūrėdavo įvairius šios tematikos vaizdo įrašus ir žaisdavo su žaisliniais lėktuvėliais.

2000-aisiais Jamesas ėmė rodyti keistus ženklus. Dvimetis Bruce‘o ir Andrea Leiningerių sūnus kalbėjo apie Antrąjį pasaulinį karą, ypač to meto oro transportą. Taip pat jis pateikė konkretaus piloto gyvenimo faktų, kas lėmė, jog berniukas imtas vadinti karo lakūno Jameso M. Hustono jaunesniojo reinkarnacija.

Pasak tėvų, mažametis berniukas sapnuodavo košmarus apie lėktuvo avariją, kurioje nukentėjo „mažas žmogus“, o paprašytas patikslinti, atsakydavo, kad tai buvo jis, arba „Jamesas“.

Jis teigė, kad dėl sapnuojamos nelaimės kalti japonai. Vėliau, Jameso tėčiui vartant knygą apie mūšį Ivo Džimoje 1945 metais, berniukas pasakė: „Štai čia buvo numuštas mano lėktuvas“.

Iš tiesų, minėto lakūno žūtį sukėlė į lėktuvą pataikiusi japonų artilerija. Pasakodamas tėvams apie savo sapnus, jis nurodydamo konkrečias, realiai egzistavusias vietas, lėktuvo modelį ir netgi įvardijo vieną iš įgulos draugų – Jacką Larseną.

Vedamas smalsumo, Bruce‘as Leiningeris susisiekė su Antrojo pasaulinio karo veteranu, kuris patvirtino berniuko žodžius ir nurodė, kad pažinojo Jacką Larseną. Buvusio kario teigimu, Jackas vieną dieną išskrido ir nebesugrįžo.

Vėliau paaiškėjo, jog minėtasis Jackas Larsenas išgyveno. J. Larnesas patikino, jog Ivo Džimos mūšyje jie neteko vieno įgulos nario – 21-erių Jameso M. Hustono jaunesniojo iš Pensilvanijos, JAV.

Kai mažasis Jamesas Leiningeris pradėjo piešti, jo piešiniuose dominavo lėktuvų ir jų avarijų piešiniai, o transporto priemonėms jis duodavo pavadinimą „James 3“. Tėvų teigimu, jų sūnus taip pasistatydavo trečiuoju Jamesu: į jį reinkarnavusio lakūno vardas buvo Jamesas jaunesnysis, kas nurodo, kad jų giminėje buvo du Jamesai, o šis berniukas – trečiasis.

Šeimą kalbinusio psichiatro Jimo B. Tuckerio teigimu, mažojo Jameso liudijimai rodo aiškius „ryšio su praeitimi“ požymius.

Pasak jo, visi žmonės savyje kaupia „minčių rinkinius“, kuriuos dažniausiai sudaro trauminės patirtys. Lakūnas žuvo tragiškomis aplinkybėmis, kurios galėjo išlaisvinti neigiamų minčių rinkinį, o berniukas jį įsisavino ir dėl to kentė košmarus. Tačiau psichiatras negali paaiškinti, kodėl Jamesas Leiningeris įsisavino būtent šio, vieno iš daugybės Antrojo pasaulinio karo žuvusių karių, prisiminimus.

Pagrindiniai faktai, įrodantys, kad berniukas yra reinkarnavęsis lakūnas, buvo grindžiami jaunu vaiko amžiumi ir tuo, kad tėvai jo pasisakymus užfiksavo dar prieš susiejant jį su realiai egzistavusiu žmogumi. Taip pat teigta, kad berniukas rodė „elgesio modelius, primenančius ankstesnę asmenybę“.

Bruce‘as ir Andrea Leiningeriai 2009 metais išleido knygą, kurioje pateikiami berniuko pasakojimai, tikrieji faktai ir kitos svarbios detalės, rodančios lakūno reinkarnaciją į jų sūnų. Tad nenuostabu, kad daugelis tyrėjų ir žmonių, tikinčių gyvenimu po mirties, šį atvejį laiko vienu geriausiai dokumentuotų reinkarnacijos atvejų.

Tačiau skeptikai šį fenomeną vertina neigiamai. Vienas iš tokių – filosofas Michaelas Sudduthas.

Išnagrinėjęs visus Jameso reinkarnacijos „įrodymus“ jis teigia, kad berniuko tėvai daugelį faktų iškraipė ir pateikė klaidingą mąstymą.

Filosofas sako, kad tokius „nežemiškus“ atvejus galima lengvai paaiškinti pačiais paprasčiausiais šaltiniais.

Vis dėlto Leningeriai pabrėžė, kad jų sūnaus negalėjo formuoti jokie išoriniai veiksniai ir neigė aviacijos muziejų ir renginių įtaką jo košmarams.

Pasak M. Suddutho, konkrečiuose, mažamečio lankytuose aviacijos muziejuose ir žiūrėtuose įrašuose, galima pamatyti vaizdus, apibūdintus košmaruose.

Patarta „ankstesnių gyvenimų“ terapeutės Carol Bowman, Andrea sūnui sakė, kad košmaruose matomi įvykiai jam nutiko anksčiau, o dabar jis yra saugus. Tai padėjo vaikui nurimti, košmarai kartodavosi vis rečiau.

Kritikas svarsto, jog tokiu būdu tėvai patys įteigė savo sūnui jo ankstesnio gyvenimo idėją, manipuliuodami jo fantazijomis kaip realiais įvykiais.

Pagal oficialiai tėvų knygoje pateikiamą istoriją, su Carol Bowman jie susisiekė 2001 m. žiemą, praėjus 6–8 mėnesiams po to, kai Jamesas pradėjo kalbėti apie ankstesnį gyvenimą.

Pasak kritiko, Leiningeriai savo sūnaus istoriją plėtojo daugelį metų ir ne kartą keitė istorijos tėkmę pagal faktus, kuriuos sužinodavo vėliau, todėl Jamesas iš tikrųjų neturi vienos, vientisos savo ankstesnio gyvenimo istorijos – jų yra kelios, kurios svarbiose vietoje susikerta ir prieštarauja viena kitai.

Tėvų knygoje, išleistoje 2009 metais, berniuko istorijos detalės drastiškai skiriasi nuo tų, kurias jie pasakodavo anksčiau, 2002–2005 metais.

Keitėsi tai, ką Jamesas tariamai pasakė, ir kada jis tai pasakė.

Pavyzdžiui, Bruce‘as pasakojo, jog sūnus dažnai minėdavo naikintuvo modelį „Corsair“, kuris, kaip jis po to domėjosi internete, tikrai egzistavo ir buvo naudojamas Antrajame pasauliniame kare. Tėvo kalbintas veteranas patikino, jog J. Hudsonas yra pozavęs prie tokio lėktuvo, tačiau vėliau atkapstyti mirties liudijimai rodo, jog lakūnas tokio lėktuvo nepilotavo. Nelaimės metu jis skrido su „Grumman“ lėktuvu.

Todėl gali būti, jog vaikas „Corsair“ lėktuvo modelį įsiminė matydamas jį supančioje aplinkoje: aviacijos muziejuose, renginiuose ar įrašuose.

M. Sudduthas tikina, kad istorijos pakeitimai atsirasdavo tik po to, kai tėvai sužinodavo naujų faktų apie tikrojo lakūno Jameso Hustono gyvenimą ir mirtį.

Bruce‘as Leiningeris sūnaus istorijoje nuolat pateikia save kaip skeptiką, kuris „atrado tiesą“. Tai buvo vienas patraukliausių jų istorijos aspektų. Tačiau jis niekada nebuvo skeptikas.

Iš pradžių jis atmetė reinkarnaciją kaip „nesąmonę“ dėl konservatyvių krikščioniškų įsitikinimų.

Vėliau jis, be rimtos priežasties, skelbė priėmęs ir krikščionišką dogmą, ir reinkarnaciją – du tarpusavyje nesuderinamas teorijas.

Kritikas konstatuoja, jog Jameso reinkarnacijos istorija yra fikcija. Pasak jo, ji parodo prastus žmonių kritinio mąstymo įgūdžius, kurie lemia paprastų faktų nesuvokimą ir tikėjimą „kažko nepaprasto“ iliuzija.

Iki šiol reinkarnacijos teorija yra vertinama skirtingai. Krikščionybė tvirtina, kad žmogus turi tik vieną fizinį gyvenimą, o jo siela yra nemirtinga. Tuo tarpu hinduistai tiki, jog individas yra pasmerktas keliauti iš kūno į kūną, t. y., po mirties reinkarnuotis.