Apdovanojimuose skatinama nominuoti ir verslo atstovus. Įdomu, kodėl verslas įsitraukia į savanorystę?
Tarptautinis keturių Europos savanorystės organizacijų tyrimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos organizacija „Socialinis veiksmas“ atskleidė, jog savanoriaujantys darbuotojai jaučiasi daug sveikesni, geresnės nuotaikos, patiria mažiau streso, juos rečiau užklumpa depresija.
Tačiau tam, kad savanorystė praeitų sklandžiai ir iš tiesų būtų naudinga abiems pusėms, reikia atlikti šiokius tokius „namų darbus“.
Savanorystė turi tokį pat poveikį, kaip šokoladas
Savanoriaujantys darbuotojai turi galimybę ištrūkti iš biuro rutinos ir nuveikti ką nors prasmingo. Ir šis darbas gali atsipirkti su kaupu – įmonės „Deloitte“ atliktoje 2500 personalo specialistų apklausoje daugiau nei keturi penktadaliai respondentų teigė, jog rinktųsi kandidatą, turintį savanoriavimo patirties.
Tuo pačiu tyrimu atskleista, jog savanorystei laiko skiriančiose įmonėse darbuotojų kaita yra 57 proc. mažesnė.
Vadinamoji „tūkstantmečio karta“ arba milenialsai savanoriaudami jaučia keičiantys pasaulį į gera.
Vėliau tai lemia jų didesnį įsitraukimą į darbą (tyrimų metu didesnį įsitraukimą demonstravo 20 proc. darbuotojų).
O į darbines užduotis įsitraukusiais darbuotojais gali pasigirti tik 15 proc. įmonių.
Kartu su Lietuva jaunimo ir darbuotojų savanorystės poveikio tyrimą atlikusios Nyderlandų organizacijos „Sameen voor Eindhoven“ vadovė Esther Hofstede teigė, jog per pastaruosius metus, ištyrę daugybę savanoriaujančių žmonių, mokslininkai įrodė, kad jie rečiau serga depresija, labiau pasitiki savimi, netgi jų mirtingumo rodikliai mažesni, nei įprastai.
Stephenas G. Postas iš Niujorko Stony Brook universiteto rašė, jog darant gerą darbą mūsų smegenyse išsiskiria „laimės“ hormonai: dopaminas, oksitocinai, endorfinai.
Taigi savanoriaudami, aukodami, patiriame tokį pat malonų jausmą, kaip ir valgydami ar bendraudami su žmonėmis.
Daug daugiau nei „laisvas laikas nuo darbo“
Įmonės „Euromonitor International“ projektų vadovė Kristina Balčiauskaitė pasakojo, jog jos įmonėje sukurtas Socialinės atsakomybės komitetas, kurio pagrindinė užduotis – rasti ir siūlyti vis naujas socialines veiklas, skatinti bendradarbius būti socialiai atsakingais ir organizuoti savanorystės išvykas.
„Mūsų įmonė turi apie 200 darbuotojų ir visi jie 2 dienas per metus gali savanoriauti darbo metu, – atskleidė K. Balčiauskaitė. – Jie gali tai daryti patys arba vykti į tas organizacijas, kurias pasiūlo socialinės atsakomybės koordinatoriai.“
Pasak K.Balčiauskaitės, socialinės atsakomybės koordinatorių užduotis yra rasti tas organizacijas, kurioms padėti būtų prasminga, tačiau neapsiriboti vien pinigine parama, prisidėti savo darbu ir savanoriška veikla.
Pavyzdžiui, po pandemijos planuojamas vizitas į „Senjorų avilį“, kurio gyventojai nori išmokti naudotis kompiuteriu ar išmaniaisiai telefonais.
„Tie, kurie organizuoja šias išvykas tiki, kad tai nėra tiesiog „laisvas nuo darbo“ laikas. Jie tiki savanorystės idėja ir nori dalindamiesi savo vizija į savanorystę įtraukti ir bendradarbius. Nėra taip, kad visi veržte veržtųsi į neįgalių vaikų ugdymo centrą. Tam reikia emocinės stiprybės ir pasiruošimo“, – sako pašnekovė.
Tačiau jei atrodo per jautru vykti pabendrauti su neįgaliais vaikais, visuomet galima pasirinkti nudirbti gerą darbą gamtoje.
„Vykti į gamtą rinkti šiukšlių ar sodinti medžių visuomet rasis daug norinčių. Daug bendradarbiavome su Lietuvos gamtos fondu – ši organizacija visada padeda atrasti tą gamtos kampelį, kuriam reikia savanorių rankų“, – prisimena K.Balčiauskaitė.
Ar savanorystė iš tiesų įvyks – dažnai priklauso ir nuo vadovų
Pašnekovė pastebi, kad savanoriavimas šiuo metu Lietuvoje yra daug aktyvesnis, nei buvo prieš dešimtmetį.
„Įvairios įmonės turi skirtngas taisykles – esu girdėjusi, jog kai kur laisva diena savanorystei suteikiama netgi kartą per tris mėnesius. Mūsų įmonė orientuojasi į Jungtinių Tautų nustatytus tvarumo tikslus, pavyzdžiui, mažinti visuomenės skurdą, mažinti socialinę atskirtį, švarinti gamtą, – sako K.Balčiauskaitė. – „Euromonitor International“ ne tik savanoriauja organizacijos, bet ir skiria finansinę paramą – praėjusiais metais buvo išdalinta 1,5 milijono svarų.“
Dar vienas labai svarbus veiksnys organizuojant įmonių savanorystę – vadovų požiūris į tam tikslui darbo laiką paaukojančius pavaldinius.
„Jei vadovai supranta, kad ši veikla yra svarbi emocinei savijautai, bendrystei, tam tikrų naujų įgūdžių skatinimui (nes galima savanoriauti ir pritaikant savo turimas žinias) – tuomet savanorystė pavyksta. Skyriaus savanorių skaičius labai priklauso nuo to, ar pats vadovas savanoriauja,“ – sako K.Balčiauskaitė.
Sasvanorystės idėja yra skirti savo laiką ir dėmesį, ne pinigus
Informacinių technologijų įmonės „Cognizant“ skaitmeninių draudimo operacijų departamento vadovė Ieva Rukavičiūtė taip pat džiaugiasi, jog jos darbovietė skatina savanoriauti net keturiose srityse.
Tai – vaikų namai, senelių namai, savanoriavimas gyvūnų prieglaudose ir gamtoje. Kiekvienas iš darbuotojų gali išsirinkti sau tinkamiausią.
„Savanoriaujame jau nuo 2011-ųjų metų, per metus turime apie 200 savanorių (iš 700 darbuotojų įmonėje). Ilgiausiai savanoriaujame, matyt, „Gilės“ vaikų namuose.
Puikiai suprantame, kad negalime tiesiog „dingti“ pradėję savanoriauti vaikų namuose, nes per tuos metus su vaikais jau užsimezgė ryšys – esame buvę ir plepėję, kartu ruošę namų darbus, mokę anglų kalbos, programavimo ir kitų dalykų.
Atvažiuojame ir pabūname – niekada neperkame dovanų ar nedovanojame pinigų. Ir kitų mūsų veiklų pagrindinė idėja yra skirti savo laiką, dėmesį, bet ne pinigus“, – kalbėjo I.Rukavičiūtė.
Pašnekovė pripažįsta, kad kai kurie darbuotojai prisibijo žmogiško kontakto su vaikais ar senukais. Tačiau jei pasiryžta nuvykti, nuomonė dažniausiai apsiverčia 180 ° kampu.
„Laužome stereotipus, tačiau jei žmogus iš tiesų nenori ir bijo, turime alternatyvias veiklas, kaip savanoriavimas „Tautmilės prieglaudėlėje“, šuniukų vedžiojimas ir darbai šios prieglaudos kaimo sodyboje, kur gausu visokiausių naminių gyvūnų ir dažnai trūksta tiesiog darbo rankų: kažką sutvarkyti, nudažyti, išvalyti. Ten iš peties padirbam, o tada pasidarom pikniką tarp ožkų“, – sako I. Rukavičiūtė.
Įmonės darbuotojai taip pat yra aplankę ir arklių prieglaudą.
Vis tik iš visų savanorysčių jai labiausiai įstrigo pagalba senoliams – įmonės darbuotojai susisiekė su vienišus senolius Vilniuje (o kitąmet – ir Jonavoje, Ukmergėje) prižiūrinčiais socialiniais darbuotojais ir išsiaiškino, kokių daiktų senjorams trūksta.
Kojinių ar higienos priemonių įstengdavo nupirkti vienas darbuotojas, o stambesnei buitinei technikai savo lėšas suaukodavo visas skyrius ar projekto komanda.
„Gyvendami Vilniuje juk viską turime. Ir kai važiuoji pats įteikti dovaną į atokų vienkiemį, kur viena močiutė gyvena praktiškai be langų...
Tai labai paveikia. Vienai Jonavos močiutei patys įstatėme langą, sakė, ji gerą savaitę verkė iš laimės. Vykdant šią veiklą žavėjo ir socialinių darbuotojų reakciją – ukmergiškiai apskritai negalėjo patikėti, kodėl kažkokia įmonė iš Vilniaus rūpinasi šio regiono senoliais?
Perka ir veža tiek kilometrų skalbimo mašinas ir šaldytuvus? Vėliau net turėjome savo įmonėje Ukmergės mero vizitą. Gera daryti gera“.
I.Rukavičiūtė užbaigia pokalbį mintimi, jog šiuo metu verslui savanoriauti tampa tiesiog privaloma – apie tai užsimenama ir kviečiant prie savo komandos prisijungti jaunus žmones, tai tampa ne mažiau aktualiu privalumu nei žaisminga darbo aplinka, skani kava, poilsio zonos ar švieži vaisiai rytais.
Savanorystė padeda griauti stereotipus
„Atsiranda vis daugiau užklausų, dauguma jų – iš tarptautinių įmonių. Net jei įmonėse nėra etatinių socialinės atsakomybės darbuotojų, yra labai aktyvių darbuotojų ir jie išjudina kolegas, pristato idėją, kad jų įmonė galėtų savanoriauti, savo vadovams“, – sako „Socialinio veiksmo“ atstovė Justina Babušytė.
Vis dar populiarus požiūris, kad savanoriaudama įmonė „daro gera“, tačiau nereikia numoti ranka į teigiamą savanorystės poveikį pačios įmonės psichologiniam klimatui.
„Iš tiesų savanorystė teigiamai veikia abi puses: savanorius ir visuomenę. Kai kuriais atvejais savanoriai gali netgi įdarbinti ir pagerinti savo profesinius įgūdžius“, – sako J.Babušytė. – Dalis įmonių orientuotos į veiksmą, o mes stengiamės, kad būtų siekiama ir pokyčio. Todėl labai svarbus pasiruošimas ir įsivertinimas, tai padeda suderinti tiek priimančios organizacijos, tiek savanoriaujančios įmonės lūkesčius ir tikslus.“
„Socialinis veiksmas“ teikia savanorystės organizavimo ir jos rezultatų įvertinimo paslaugą. Pasak J.Babušytės, nemažai bendrovių prašo atrasti savanorystės vietą „ne su žmonėmis“.
Pavyzdžiui, daugeliui vis dar atrodo, kad žmonės senelių namuose – jau pasmerkti.
„Potencialūs savanoriai sako: „Oi, ne, aš ten susigraudinsiu.“ Bet tie žmonės – per daug laimingi, kad prašytų užuojautos ar spaustų ašarą. Jie gyvena labai aktyviai! Tačiau mes savo vaizduotėje piešiame senelių namus kaip graudulingą finišo tiesiąją“, – tikina J.Babušytė.
Renginiu siekia padėkoti socialiai atsakingoms verslo organizacijoms
Apdovanojimų renginyje „Savanorystės spalvos. Vakar.šiandien.rytoj“ gruodžio 5 dieną bus apdovanoti per 2020 metus savanorystės srityje labiausiai pasižymėję bei nusipelnę asmenys ir organizacijos.
Renginio organizatoriai kviečia nominuoti kandidatus penkiose kategorijose: Savanorystė pandemijos metu – „Už taikliausią atsaką pandemijos Covid-19 sukeltiems poreikiams“, Vyresnio amžiaus žmonių savanorystė – „Už gyvenimo patirties įprasminimą per savanorystę“, Įvairovė savanorystėje – „Už savanorystės įvairovės populiarinimą“, Verslo indėlis į visuomenę – „Už socialinės atsakomybės įgyvendinimą per savanorystę“, JT Darnaus vystymosi tikslai Lietuvoje – „Už globalų požiūrį į savanorystę“.
Nominuoti socialiai atsakingus verslus bei kitų kategorijų nominantus galima užpildant anketą: https://forms.gle/JyWkgdQkbdWAXfCE6.
Informaciją apie renginį sekite Facebook platformoje. Apdovanojimai yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
Informaciją apie iniciatyvą galite sekti naujienų portale lrytas.lt.
