Įsiklausyti į save: kaip pastebėti pirmuosius pokyčius
Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad žmogus turėtų turėti gebėjimą ir įprotį kartais paklausti savęs: kaip aš jaučiuosi, kaip aš funkcionuoju?
Pasak jos, tikslas turėtų būti įvertinti savo dabartinę būseną, palyginti ją su ankstesnėmis, gebėti interpretuoti ar paaiškinti pokyčius, jei tokių yra. Būtent taip žmogus gali pastebėti prasidedančią depresiją.
Gydytoja primena, kad depresijos požymiai gali būti labai įvairūs: „Vienam tai gali būti liūdesys, o kitam – pyktis ir dirglumas, vienam pasireikš skausmai, o kitam pradės trikti darbinė atmintis bei dėmesys. Tačiau kiekvienas daugmaž žino savo „normą“, todėl verta kartkartėmis pasitikrinti, ar vis dar jos neperžengei.“
R. Mazaliauskienė pabrėžia, kad pati depresija vystosi dažniausiai pamažu, o pastebima jau tada, kai būna gerokai pažengusi. Taigi, atidumas savo psichinei būsenai padėtų greičiau tai pastebėti ir gauti pagalbą.
Depresija ne visada tik liūdesys
Psichiatrė pastebi, kad dažnai dėmesys atkreipiamas, kai sutrinka funkcionavimas, t. y. žmogus nebegali vykdyti veiklų taip, kaip yra įpratęs.
„Kartais girdžiu tokius pasakymus: „prieš pora metų nustojau skaityti knygas“, „manęs nebedomina mano kolekcijos, nors anksčiau buvau labai įsitraukęs“, „apleidau savo draugus, nieko nenoriu matyti“. Visa tai signalizuoja apie pasikeitimą, kuris atsirado pamažu, nepastebimai, tačiau jis yra, jį reikia pastebėti, įvertinti, įvardinti ir kreiptis pagalbos“, – sako psichiatrė
Gydytojos teigimu, kol stebime lengvą depresiją, kai kiek sumažėjusi energija, mažiau džiaugsmo, motyvacijos, žmogus dar neblogai vykdo savo pareigas. Depresijai sunkėjant, tai darosi vis sunkiau, ir tokiu atveju dažnas atkreipia dėmesį į savo būseną ir paklausia savęs, kas atsitiko.
Pasak jos, tada dauguma pradeda laboratorinių tyrimų ir somatinių ligų specialistų konsultacijų kelią, kurio pabaigoje, išaiškėjus, kad jokių objektyvių požymių, paaiškinančių blogą savijautą, nėra, atsiranda psichiatras.
R Mazaliauskienė akcentuoja, kad tas ilgas kelias gerokai atitolina pagalbos gavimą, todėl didesnis atidumas savo psichinei būsenai turėtų būti ugdomas nuo vaikystės ir palaikomas suaugus.
Gydytoja pabrėžia sudėtingą depresijos santykį su psichoaktyviosiomis medžiagomis: „Kai kuriais atvejais psichoaktyvių medžiagų vartojimas veda į depresijos simptomų atsiradimą ar paūmėjimą, tačiau kartais depresijos metu psichoaktyvios medžiagos pradedamos vartoti, siekiant numalšinti depresijos simptomus.“
Išsiaiškinti priežastinius ryšius specialistui gali būti nelengva. Visų pirma informacija gaunama iš paties paciento, iš artimųjų, draugų. Kartais tenka remtis formaliais šaltiniais, pavyzdžiui, įrašais e-sveikatoje.
„Kalbant apie tai, ką gali padaryti kiekvienas žmogus, kad padėtų artimajam, – tai nuoširdus, nesmerkiantis ir supratingas pokalbis su juo“, – pataria gydytoja.
„Slaptosios“ depresijos: kai kūnas kalba pirmas
Depresija gali pasireikšti ir per kūną – skausmus, nuovargį, miego sutrikimus. „Tai vadinamos „slaptosios“ arba vegetacinės depresijos, kurių metu pats nuotaikos aspektas tarsi neminimas ir neatsispindi nei pasakojime, nei – kai kuriais atvejais – paciento veide“, – sako R. Mazaliauskienė.
Pasak „Neuromedos“ specialistės, jos pasireiškia įvairiais skausmais, kitais nemaloniais jutimais, taip vadinamomis senestopatijomis, apetito bei miego pokyčiais. Pavyzdžiui, gerai žinomi ankstyvi prabudimai depresijos metu, kai prabundama kelios valandos prieš įprastinį laiką.
Gydytoja primena, kad skausmai ir nemalonūs jutimai gali būti patys įvairiausi, turintys aiškų apibūdinimą arba neturintys jo, turintys aiškią lokalizaciją arba ne, pavieniai arba dauginiai, vienoje vietoje arba besimėtantys po kūną.
„Įvairovė yra didelė, psichiatrijoje yra išskirti keli tokių depresinių būsenų variantai, o kiekvienas pacientas turi savo individualų simptomų „rinkinį“, – sako psichiatrė.
Depresija skirtingais amžiaus tarpsniais: ko nepražiūrėti
Nors R. Mazaliauskienė dirba su suaugusiais pacientais, bet pastebi, kad vaikystėje dažnai galima stebėti įvairius psichosomatinius simptomus, o galva ir pilvas – tai dažniausios nusiskundimų lokalizacijos.
„Dažnai tenka girdėti iš pacientų: „Vaikystėje man vis skaudėjo pilvą, daug laiko buvau tikrinamas, bet nieko nerado“, – dalinasi įžvalga specialistė.
Taip pat ji siūlo atkreipti dėmesį ir į elgesio simptomus, nes pasikeitęs elgesys dažnai signalizuoja apie svarbius dalykus. Svarbu pasikeitusio elgesio nepriskirti paauglystei ir taip normalizuoti būseną, būtina pasidomėti giliau ir kreiptis į specialistus.
R. Mazaliauskienė apgailestauja, kad nors ir silpnėjanti, bet dar gaji nuomonė, jog vyresnio amžiaus žmogui liūdesys pritinka. Tarsi amžius būti smalsiam, motyvuotam, patirti džiaugsmą būtų apribojimas. Taigi, jei artimas vyresnio amžiaus žmogus atrodo liūdnas, gydytoja pataria į tai pažvelgti atidžiau.
Vis dėlto ji pastebi, kad vyresniems žmonėms dažnai liūdesys būna antrame plane, o pirmame plane stebime nepasitenkinimą, bambėjimą, skundus dabartimi, naująja karta.
Gali būti ir kognityvinių, kitaip – pažintinių, funkcijų pablogėjimas, t. y. keičiasi dėmesio koncentracija, darbinė atmintis. Vėlgi tai dažnai priimama kaip normalus amžiaus nulemtas pakitimas.
Dar, pasak specialistės, svarbu, kad depresija gali „pasislėpti“ ir už somatinių nusiskundimų, ir tai yra pakankamai pavojinga, nes dauguma vyresnio amžiaus žmonių įvairių lėtinių somatinių ligų, taigi ir nusiskundimų turi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nemigą.
„Taigi, situacija nėra paprasta, todėl siūlyčiau, iškilus įtarimams, pakalbėti su artimu žmogumi, pasidomėti jo savijauta išsamiau, kreiptis į šeimos gydytoją ar į gydytoją psichiatrą“, – pataria R. Mazaliauskienė.
Ilgalaikio streso kaina
„Depresijos priežastys visada yra sudėtinės: susipina biologiniai, psichologiniai ir socialiniai faktoriai. Be to, ilgalaikiai stresoriai, nors ir ne patys sunkiausi, per laiką išderina visiškai „biologinę“ organizmo „streso ašį“, keičiasi hormoninė pusiausvyra, imunitetas, psichiniai procesai“, – aiškina gydytoja.
Todėl, pasak jos, verta atidžiai įvertinti savo gyvenimą: ar jame yra rizikos veiksnių depresijai atsirasti. „Tai, kad tu kelerius metus slaugai artimą žmogų, gali būti susiję su pervargimu – emociniu bei fiziniu, ir tai gali būti depresijos vystymosi priežastimi. Ypač, jei kartu yra biologinis polinkis ar kiti rizikos veiksniai.
Psichiatrė pataria atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: išsekimą, dirglumą, įtampos jautimą, blogėjančią dėmesio koncentraciją bei darbinę atmintį, dažnai ir į sutrikusį miegą.
Ji pastebi, kad sudėtingiau yra su kai kuriomis trauminėmis patirtimis, ypač kai kalbame apie ankstyvąją vaikystės traumą, kurios vaidmuo vystantis psichikos sutrikimams yra didelis.
„Trauminėms patirtims yra būdinga ne tik visa eilė joms specifinių simptomų, pvz., pakartotiniai trauminės patirties išgyvenimai, tačiau ir visa eilė nespecifinių požymių, kurie gali būti būdingi daugeliui psichikos sutrikimų. Manyčiau, trauminės patirties atsikartojimas kasdienybėje ar sapnuose gali apie tai signalizuoti“, – aiškina gydytoja.
„Labai norėtųsi pabrėžti, kad visa tai, ką sakau, yra tik apytiksles kryptis nusakantys teiginiai: psichikos sutrikimai yra pernelyg sudėtinga sritis, kad galima būtų nusakyti tiksliais kryptis ir rekomendacijas kiekvienu konkrečiu atveju“, – įspėja ji.
Kai nuotaiką lemia šviesa
Kalbėdama apie sezoninę depresiją R. Mazaliauskienė pastebi, kad dažniausiai minime vadinamąją „žiemos depresiją“, o tie, kurie ją turi, dažniausiai puikia žino, kada ji atsiranda, kada praeina, kokie jos požymiai.
Dažniausiai jau pradėjus trumpėti dienoms, maždaug spalio pabaigoje ar lapkričio mėnesį, žmonės pradeda jausti, kad turi mažiau energijos, pasireiškia mieguistumas dieną, sunkiau susikaupti, gali padidėti potraukis angliavandeniams. Tiesa, yra žmonių, kuriems nuotaika pablogėja pavasarį ar rudenį.
Paprastai tokia būsena nėra sunki ir praeina savaime, pradėjus ilgėti dienoms. Kai kurie pacientai būsenai palengvinti naudoja šviesos terapiją, kuri tikrai efektyvi tokių būsenų metu.
„Tačiau daugiau sunkumų gali kelti būsenos, kur nuotaikos pablogėjimas nėra pirmame plane, o dominuoja įvairūs psichosomatiniai simptomai. Kaip pavyzdį galima paminėti dvylikapirštės žarnos opaligės sezoninį paūmėjimą. Tokiais atvejais žmogus kreipsis į šeimos gydytoją ar į gastroenterologą, nors psichiatro konsultacija irgi gali būti naudinga“, – sako gydytoja.
Pagalba yra pasiekiama
„Depresija, kaip ir kiekvienas sutrikimas, yra gydoma, – pabrėžia R. Mazaliauskienė ir primena, kad pradėti ją gydyti gali ir šeimos gydytojas, jei labai baugu kreiptis į psichiatrą.
Tačiau, pasak jos, gydytojas psichiatras gali būti labai naudingas sudėliojant individualų sveikimo planą, kuriame įvairiomis dalimis, priklausomai nuo depresijos priežasčių, individualių klinikinių simptomų ar būsenos sunkumo, bus integruota biologinė (vaistai ir / ar neinvazinės gydomosios procedūros), psichologinė (psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos) ir socialinė dalys.
Aišku, pačiam pacientui svarbu susitvarkyti režimą, įpročius santykius.
„Taip pat rekomenduočiau nebijoti kreiptis, jei kas neaišku, užduoti klausimus, išsakyti savo baimes, susijusias su gydymo praktiniais ar teisiniais aspektais. O jų turi dažnas“, – pataria „Neuromedos“ gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R. Mazaliauskienė.
Apie „Neuromedą“
Neuromeda“ – daugiau nei 20 metų Kaune veikiantis psichikos sveikatos centras. Nuo pat savo įsikūrimo pradžios ji orientuojasi tiek į suaugusiųjų, tiek vaikų ir paauglių psichiatrinės, psichologinės, psichoterapinės pagalbos teikimą. Įstaigoje dirba visi šiai pagalbai teikti reikalingi specialistai: vaikų ir suaugusiųjų psichologai, psichiatrai ir psichoterapeutai.