Kokie kriterijai rodo, kad psichologas yra patikimas ir kvalifikuotas
Medicinos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė, psichoterapeutė Indrė Ambraziūnienė primena, kad kvalifikuotas psichologas turi būti baigęs universitetines psichologijos studijas – įgijęs bakalauro ir magistro laipsnius. Psichologo asistentu gali dirbti ir asmuo, turintis tik psichologo bakalauro laipsnį, o psichologui būtinos ir magistro studijos psichologijos srityje.
Lietuvoje psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama tik baigus akredituotą studijų programą. Jei specialistas save pristato kaip psichologą-psichoterapeutą, jis turėtų būti papildomai baigęs ilgalaikes – bent ketverių metų trukmės – psichoterapines studijas.
Sukritikavo pagalbos liniją norintiems mesti rūkyti: turime didesnę problemą
„Profesionalūs psichologai privalo laikytis profesinės etikos, konfidencialumo įstatymų, nežadėti stebuklingų rezultatų, naudoti mokslu pagrįstus metodus, juos gebėti paaiškinti, nebrukti savo nuomonės, nors kartais ja pasidalinti gali,– aiškina I. Ambraziūnienė. – Psichoterapeutas taip pat turėtų gebėti paprastai paaiškinti bazinius savo praktikuojamos terapinės krypties principus.
Pasak I. Ambraziūnienės, medicinos įstaigoje dirbantys psichologai paprastai turi medicinos psichologo licenciją. Ar specialistas ją turi, galima patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos puslapyje. „Ne medicinos įstaigoje dirbantis (pvz., privačia praktika užsiimantis) psichologas neprivalo turėti licencijos, tačiau licencija yra papildomas rodiklis, kad specialisto praktika yra prižiūrima“, – pabrėžia ji.
Susiję straipsniai
Taip pat galima konkretaus specialisto paieškoti profesinių sąjungų, pavyzdžiui, Lietuvos psichologų sąjungos, narių sąrašuose. Į šias organizacijas priimami tik tinkamą išsilavinimą turintys asmenys, o nustačius profesinės etikos pažeidimus, narys gali būti pašalintas.
Kadangi ne visi psichologai, turintys tinkamą išsilavinimą, priklauso profesinėms sąjungoms ar turi medicinos psichologo licenciją, I. Ambraziūnienė pataria paties specialisto paklausti apie jo išsilavinimą. Profesionalūs psichologai neturi priežasčių jo slėpti ir išsisukinėti.
Įvairūs pavadinimai („emocinis konsultantas“, „gyvenimo mentorius“, „psichologinis koučeris“), pasak I. Ambraziūnienės, nėra reglamentuojami įstatymų. Juos gali naudoti bet kas, neturintis psichologinio išsilavinimo. Kartais tai sąmoningas būdas sudaryti profesionalumo įspūdį.
„Ne visi tokius titulus naudojantys asmenys yra apgavikai ir neprofesionalūs, tačiau jų kvalifikaciją būtina tikrinti itin atidžiai, – primena psichologė. – Tinkamai paruošti emocinės pagalbos specialistai, taip pat ir koučeriai, turėtų žinoti savo darbo srities ribas ir, esant reikalui, nukreipti pas reikiamus psichikos sveikatos specialistus.“
Įspėjamieji ženklai: kaip suprasti, kad žmogus nėra profesionalas
„Neuromedos“ specialistė išskiria keletą požymių, rodančių, kad galimai susidūrėte su tinkamo pasirengimo neturinčiu žmogumi.
- Neatskleidžia savo išsilavinimo, apie jį kalba miglotai („Baigiau daug kursų“, „Mokausi visą gyvenimą“, „Mokymai nėra svarbūs, svarbi gyvenimiška patirtis.“)
- Žada greitus ir garantuotus rezultatus („Garantuoju, kad visiškai pasveiksite, sulauksite sėkmės.“)
- Menkina kitus specialistus („Psichiatrai tik padaro priklausomus nuo vaistų“, „Kiti psichologai nieko neišmano.“)
- Peržengia profesines ribas: siekia patys sau emocinės paramos, siūlo susitikti ne profesiniais tikslais, prašo paslaugų, pasakoja apie kitus klientus taip, kad juos būtų galima identifikuoti, flirtuoja, siekia intymumo.
- Primeta savo įsitikinimus ir vertybes. Jei sako ką nors panašaus į „Jūs privalote atleisti“, „Normalūs žmonės taip nesielgia“, „Tik taip yra tinkama elgtis“, tai gali rodyti neprofesionalumą. Be to, profesionalūs psichologai negydo akmenimis, nekalba apie energetinius lygmenis skaičiais, nenaudoja magijos ritualų.
Ji pastebi, kad nors terapijos procese gali kilti nemalonių emocijų, tačiau po pokalbio su psichologu neturėtų susiaktyvinti gėdos jausmas: „Negeras ženklas, jei žmogus po konsultacijos jaučiasi nesuprastas, atstumtas, pažemintas.“
Pirmosios konsultacijos raudonos vėliavėlės: kas išduoda apsišaukėlį
Psichologė dalijasi įžvalgomis, kada jau pirmųjų konsultacijų metu verta sunerimti dėl specialisto kompetencijos.
Specialistas daug kalba apie save. Normalu, jei pradžioje jis trumpai prisistato, paaiškina darbo metodus ir terapinę kryptį, tačiau jei didžiąją laiko dalį skiria savo problemoms, skundams ar lyginimuisi su kitais, klientui lieka mažai erdvės, tai rodo neprofesionalumą. Vėlesniame darbe gali pasitaikyti pavienių asmeninių detalių kaip iliustracijų, bet jos turi būti susijusios su kliento tema ir neturi skatinti kliento teikti emocinės paramos specialistui.
Neaiškiai pristato darbo eigą. Profesionalas paprastai jau pradžioje paaiškina, kaip vyks susitikimai, kokios taikomos taisyklės, kiek apytiksliai gali trukti procesas. Jei girdite tik miglotus pažadus („Pažiūrėsim, kaip bus“, „Viskas susidėlios savaime“), tai gali reikšti nekompetenciją.
Siūlo „slaptus“ ar paslaptingus metodus. I. Ambraziūnienė primena, kad moksliškai pagrįsta psichologija yra skaidri ir paaiškinama. Nerimą turėtų kelti pažadai apie „slaptą techniką“, „energetinį gydymą“, „perprogramavimą per vieną seansą“.
Ignoruoja jūsų ribas. Rimtas signalas, jei specialistas spaudžia kalbėti apie tai, kam dar nepasiruošėte, negerbia jūsų „ne“, liečia be aiškaus sutikimo, kišasi į asmeninius sprendimus ar primygtinai nurodinėja, kaip elgtis.
Kuria „ypatingo ryšio“ iliuziją. Apsišaukėliai kartais sako: „Su jumis turiu ypatingą ryšį“, „Jūs man labai svarbus klientas“ ar panašiai. Tai gali atrodyti malonu, bet dažnai yra emocinės manipuliacijos forma.
Kursto nepasitikėjimą kitais. Psichologė primena, kad jei specialistas ragina nutraukti ryšius su artimaisiais (išskyrus tuos atvejus, jei artimieji smurtauja), menkina jūsų aplinką, sako, kad „niekas kitas jūsų nesupras“, tai didina priklausomybę ir silpnina žmogaus socialinę paramą.
Žada būti vieninteliu gelbėtoju. Pasak I. Ambraziūnienės, verta atkreipti dėmesį, jei sako ką nors panašaus: „Be manęs jums nepavyks“, „Tik aš galiu jums padėti“, „Kiti tik sugadins.“ Profesionalas nestato savęs į „gelbėtojo“ poziciją.
Kodėl neprofesionalų patarimai gali pakenkti
Psichologė pabrėžia, kad neprofesionalai dažnai dalina supaprastintus, emocingus, bet moksliškai nepagrįstus patarimus. Iš pirmo žvilgsnio jie gali skambėti padrąsinančiai, tačiau ilgainiui gali sustiprinti žmogaus sunkumus arba sukelti naujų problemų. Ji pateikia keletą pavyzdžių su komentarais.
„Tiesiog negavok apie tai“, „Paleisk“, „Nekreipk dėmesio.“ Emocijos neišnyksta vien todėl, kad jų vengiame. Jos gali kauptis, pasireikšti įvairiais somatiniais simptomais, virsti nerimo sutrikimais, depresija, netikėtais itin stipriais emociniais proveržiais mažai reikšmingose situacijose. Sveikas kelias – ne vengti emocijų, o mokytis jas atpažinti ir su jomis būti, tinkamai išreikšti.
„Viskas tik Tavo galvoje“, „Tu pats / pati prisigalvoji.“ Tai gali būti žalojantys teiginiai, nes žmogus gali pradėti abejoti savo jausmais, patirtimi, o tai mažina pasitikėjimą savimi.
„Atleisk ir pamiršk.“ Neprofesionalai dažnai romantizuoja atleidimą. Vis dėlto tiesioginis atleidimo brukimas gali būti žalingas: verčia ignoruoti patirtą žalą, slopina pyktį ir skausmą. Jei patariama atleisti ir pamiršti traumuojančią patirtį, tai gali išvirsti į įvairias psichologines problemas, taip pat gali skatinti palaikyti nesveikus santykius.
„Mąstyk pozityviai“, „Pozityvus mąstymas išspręs viską.“ „Toksinis pozityvumas“ paskutiniu metu labai paplitęs. Jis neleidžia išgyventi natūralių emocijų, skatiną apsimetimą, kad viskas yra gerai, gali sukelti kaltę, kad „gal esu nepakankamai pozityvus“. Gyvenime svarbu jausti ne tik malonias emocijas. Liūdesys, pyktis, nusivylimas ir kitos nemalonios emocijos taip pat yra reikalingos ir sveikos, jei neužsitęsia pernelyg ilgai.
„Tu pats pritrauki savo problemas.“ Profesionalai psichologai gali padėti žmogui suprasti, kaip susiformavo žmogaus problemos arba koks jo elgesys ar mąstymo modeliai jas palaiko, tačiau jokio mistinio „problemų pritraukimo“ nėra. Pseudospecialistai kartais kalba apie „minčių galią“, kuri veikia kaip pritraukimas, blogą ar gerą energiją. O psichologai nebent gali kalbėti apie minčių sąsajas su to paties žmogaus emocijomis ir elgesiu arba apie tai, kaip tai veikia aplinką.
„Neprofesionalai dažnai vilioja skambiais pažadais. Jie gali žadėti greitą ir lengvą problemų sprendimą, „visišką išgijimą“, garantuotą laimę, universalų, unikalų metodą, tinkantį visiems. Profesionalus specialistas tokių pažadų nedalija, nes žino, kad kiekvieno žmogaus kelias yra skirtingas, o pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų“, – aiškina I. Ambraziūnienė.