Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra viena iš reikšmingiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, o nerimo sutrikimai paliečia šimtus milijonų žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Remiantis naujais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 1 milijardas žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų, ir tokios būklės kaip nerimas ir depresija sukelia milžiniškus žmogiškuosius ir ekonominius nuostolius.
Visgi specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog žmonės staiga tapo silpnesni – greičiau tai signalas, kad vis daugiau jų atpažįsta savo būklę ir aktyviai ieško pagalbos.
Specialistė atsakė, ko labiausiai bijo dažnas iš mūsų: tai sukuria daugybę nereikalingų barjerų
Optimizmas nėra realybės neigimas
Pasak gydytojos-psichoterapeutės Linos Besigirskaitės, optimizmo dienos nevertėtų laikyti raginimu ignoruoti sunkumus – veikiau tai priminimas ieškoti vidinių resursų ir drąsos juos įveikti.
Susiję straipsniai
„Šiame kontraste nematau prieštaravimo, nes optimizmas nėra naivus tikėjimas, kad viskas bus gerai. Tai drąsa pripažinti sunkumus ir ieškoti būdų juos įveikti. Tai, kad fiksuojame augančius depresijos ir nerimo sutrikimų rodiklius, rodo, jog vis daugiau žmonių atpažįsta savo būklę ir yra pasirengę kreiptis pagalbos“, – sako L. Besigirskaitė.
Specialistė pažymi, kad emocinės sveikatos sunkumai vis dažniau įvardijami ne kaip „tinginystė“ ar „charakterio silpnumas“, o kaip realūs psichologiniai iššūkiai. Vis dėlto stigma išlieka – dar 2022 m. atliktos apklausos rodė, kad dalis visuomenės vengia artimo kontakto su psichikos negalią turinčiais žmonėmis.
Kas labiausiai sekina šiuolaikinį žmogų
Pasak L. Besigirskaitės, dažniausias žodis, kurį galima išgirsti konsultacijų kabinete, yra „pavargęs“. Tai būsena, kai žmogus atsikelia ryte jau jausdamasis išsekęs, o stresas tampa fonu, prie kurio priprantama.
„Mūsų nervų sistema nėra sukurta apdoroti tiek grėsmių vienu metu. Informacinis perteklius, įskaitant karą Ukrainoje, geopolitinę įtampą, ekonomines prognozes, smegenis laiko nuolatiniame budrumo režime. Socialiniai tinklai skatina lyginimąsi su kitų žmonių rinktiniais gyvenimo momentais, o tokie socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kaip darbo veiklos iššūkiai, finansinis nesaugumas, sveikatos problemos tampa nuolatiniu spaudimu“, – pažymi psichoterapeutė.
L. Besigirskaitė atkreipia dėmesį ir į žalingus bandymus „gydyti“ stresą alkoholiu ir kitais žalingais įpročiais. Tyrimai rodo, kad dalis gyventojų vis dar linkę psichosocialinę įtampą slopinti trumpalaikiais sprendimais, kurie problemą tik pagilina.
Trys ženklai, kad emocinė būsena peržengė ribą
Psichoterapeutė pabrėžia, kad liūdna diena dar nėra depresija, o jaudulys prieš svarbų įvykį – ne nerimo sutrikimas. Tačiau jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir pradeda trukdyti gyventi kasdienį gyvenimą, verta sustoti ir ieškoti pagalbos.
„Pirmas ženklas gali būti nuotaikos ir vidinės būsenos pokytis, kai nebelieka vilties arba žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje. Antras signalas – tai malonumo praradimas arba vengimas, kai dalykai, kurie anksčiau džiugino, tampa beprasmiški, o pasaulis susitraukia iki mažos „saugios“ erdvės. Trečias – kai kasdienės užduotys tampa iššūkiu, ir tampa sunku atsikelti, susikaupti, užmigti, kūnas būna nuolat įsitempęs“, – aiškina specialistė.
Pasak jos, riba peržengiama tada, kai emocinė būsena pradeda keisti gyvenimo taisykles: ji tęsiasi, intensyvėja ir sutrikdo žmogaus funkcionavimą.
Psichikos sveikatos paslaugos − vis svarbesnės
Kaip teigia Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, augantis dėmesys emocinei sveikatai rodo brandesnį visuomenės požiūrį. Ryškėja tendencija, kad psichologinė pagalba tampa tokia pat svarbi kaip fizinės sveikatos priežiūra.
„Ilgalaikis liūdesio jausmas, perdegimas ar nuolatinis nerimas gali lemti rimtesnius sutrikimus, todėl svarbu nelaukti, kol būsena taps nepakeliama. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai skatina atidėlioti pagalbą, tačiau būtent kreipimasis į specialistus laiku gali užkirsti kelią gilesnėms krizėms“, – teigia A. Zinevičius.
Pasak eksperto, „Lietuvos draudimo“ sveikatos draudimo duomenys rodo, kad klientų susidomėjimas psichikos sveikatos specialistų paslaugomis kasmet auga, o psichologo konsultacijos tapo viena populiariausių ambulatorinio gydymo sričių.
„Matome aiškią tendenciją, kad psichikos sveikatos paslaugos tampa viena iš labiausiai vertinamų sričių. Žmonės vis dažniau domisi, ar draudimas apima psichologo konsultacijas, ir šios paslaugos pagal populiarumą jau rikiuojasi greta šeimos gydytojo konsultacijų“, – sako ekspertas.
Psichoterapeutė L. Besigirskaitė primena, kad optimizmas nėra priverstinė šypsena ar realybės neigimas – tai gebėjimas pripažinti sunkumus ir ieškoti pagalbos. O paprasčiausi kasdieniai įpročiai, ir ypač kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas ir skaitmeninė higiena, gali tapti svarbia atrama emocinei sveikatai.