Pasak Eglės Laskauskaitės, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovės, emocinė savijauta nėra vien nuotaika – tai sisteminis rodiklis, parodantis, ko trūksta iki kokybiškesnio gyvenimo.
„Kai matome, kad didelė miesto dalis prastai miega, nuolat jaučia nerimą ar stresą – tai ženklas, kur prevencija labiausiai reikalinga. Emocinė sveikata nėra tik individualus atsparumas – ją formuoja darbo ritmas, finansinis saugumas, bendruomenė ir galimybė pailsėti. Duomenys leidžia matyti, kur šis balansas labiausiai išsiderinęs“, – sako E. Laskauskaitė.
NSI tyrimas atliktas 2025 m. birželį, apklausta per 2 tūkst. 18–74 metų Lietuvos gyventojų iš visos šalies. Tai dvigubai daugiau dalyvių nei įprastose reprezentatyviose apklausose – toks imties mastas leido analizuoti rezultatus ir atskirų miestų bei regionų lygmeniu ir atskleisti ryškiausius skirtumus.
Lietuviai atsakė, kokių komplimentų sulaukia: „Jaučiausi be galo keistai“
NSI sudaro trys indeksai – fizinės sveikatos, emocinės sveikatos ir laimės. Emocinė sveikata matuota pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO-5) metodiką – vieną plačiausiai taikomų emocinės gerovės vertinimo įrankių pasaulyje.
Nustatyta, kad bendras Lietuvos emocinės sveikatos indeksas siekia 61,5 balo iš 100. NSI duomenys rodo, kad šis rodiklis tarp Lietuvos miestų svyruoja nuo 57,0 Panevėžyje iki 62,2 Klaipėdoje ir 63,7 Alytuje. Vilnius ir Šiauliai (atitinkamai 61,1 ir 61,5) išlieka arti šalies vidurkio, todėl šiuose miestuose emocinė savijauta labiau subalansuota. Kauno emocinės gerovės indeksas – 59,7.
Susiję straipsniai
Panevėžys: daugiau streso, mažiau balanso
Vartotojų elgsenos ekspertė ir tyrimo bendraautorė, rinkos tyrimų agentūros „Hubel“ (UAB „Human Behavior Lab“) įkūrėja bei vadovė dr. Eleonora Šeimienė pabrėžia – emocinės sveikatos skirtumų negalima paaiškinti viena priežastimi.
„NSI metodologija leidžia patikimai ir kompleksiškai pamatuoti emocinės gerovės lygį. Miestų skirtumai yra statistiškai reikšmingi, tačiau jų priežastys daugialypės, o ryškiausi jie matomi kasdienio streso, emocijų ir gyvenimo balanso rodikliuose. Rezultatų pjūviai leidžia matyti tendencijas – ir suteikia svarbių įžvalgų kryptingesnei diskusijai apie emocinę sveikatą“, – sako dr. E. Šeimienė.
Panevėžys išsiskiria kaip miestas su žemiausiu emocinės gerovės lygiu, o už to slypi čia aiškiai didesnė gyventojų juntama įtampa. NSI duomenys rodo, kad stresą kasdienybėje Panevėžyje jaučia net 50 proc. gyventojų – gerokai virš šalies vidurkio (39 proc.).
Panevėžiečiai taip pat dažniau nurodo jaučiantys nerimą be aiškios priežasties (46 proc., vidurkis – 37 proc.). Panevėžio mieste kaip kasdieninė emocija dažniau nei kitur minimas pyktis (29 proc., vidurkis – 17 proc.). Rečiau – ramybė (30 proc., vidurkis – 37 proc.) ir džiaugsmas (21 proc., vidurkis – 38 proc.).
Ypač ryškus atotrūkis matomas darbo ir laisvalaikio balanso srityje: tik 20 proc. Panevėžio gyventojų teigia, kad randa laiko visoms gyvenimo sritims – tai prasčiausias rezultatas tarp visų miestų, kai šalies vidurkis siekia 38 proc. Gyventojų savijautą čia labiausiai veikia finansinė padėtis (36 proc., vidurkis – 28 proc.) ir psichologinė būklė – stresas, nerimas, nuovargis (39 proc., vidurkis – 29 proc.).
Pasak dr. E. Šeimienės, subjektyvios gerovės rodikliai patvirtina bendrą tendenciją – rodo ne tik momentinį stresą, bet ir žemesnį bendrą gyvenimo vertinimą. Panevėžyje žemesnis ir pasitenkinimas gyvenimu (6,8; vidurkis – 7,1), gyvenimo prasmės vertinimas (7,1; vidurkis – 7,5), subjektyvios gerovės indeksas (62, vidurkis – 66).
Dažniausiai džiaugsmą jaučia Alytaus ir Telšių apskrityse
NSI duomenys atskleidžia, kad stresas rečiausiai juntamas Klaipėdoje (30 proc.), Šiaulių ir Tauragės apskrityse (32 proc. ir 29 proc.), lyginant su Lietuvos vidurkiu 39 proc. Geriausių darbo ir laisvalaikio balansu pasižymi Šiaulių iš Kauno apskritys (49 proc. ir 45 proc.), kai šalies vidurkis – 38 proc.
Alytaus ir Telšių apskrityse dažniau nei kitur gyventojai jaučia džiaugsmą – atitinkamai 48 proc. ir 47 proc (Lietuvos vidurkis – 38 proc.). Aukštesni gyvenimo pasitenkinimo ir laimės rodikliai fiksuojami Vilniaus bei Tauragės apskrityse.
NSI rodo, kad didmiesčiuose emocinės savijautos struktūra taip pat skiriasi nuo Lietuvos gyventojų bendrai – Vilniuje stresą dažniausiai kelia darbas ar mokslai (58 proc.). Kaune – santykiai šeimoje ar poroje (39 proc.).
Analizuojant duomenis taip pat pastebėtas įdomus faktas, kad Klaipėdos miesto gyventojų savijautai daugiausiai įtakos turi miego kokybė, nuovargis (46 proc., kai vidurkis 34 proc). Vilniaus miestas šiuo klausimu išsiskiria, nes gyventojai dažniau nurodė nesaugumo jausmą dėl ateities, pasaulio įvykių (36 proc., vidurkis – 29 proc). Vilniaus apskrityje taip pat daugiau nerimo (42 proc., vidurkis 36 proc.), bet bendras emocinis fonas artimas vidurkiui.