Pagal Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) skelbiamą Lyčių lygybės indeksą, Lietuva praėjusiais metais įvertinta 60,9 balo iš 100 bei užėmė 14 vietą tarp ES valstybių. Per penkerius metus Lietuvos indeksas padidėjo net 7 balais, o tai yra vienas sparčiausių augimų po Maltos ir Airijos.
Labiausiai prie šio rezultato prisidėjo lyčių balanso stiprinimas politikoje, kai moterų dalis ministrų kabinete siekė 44 proc. Vis dėlto, pasak dr. J. Reingardės, bendra moterų įtaka tiek versle, tiek politikoje išlieka per maža.
„Šioje srityje indekso rodiklis, apimantis moterų dalyvavimą politikoje ir verslo valdybose, tesiekia 34,6 balo. Nors pažanga akivaizdi, ypač po 2020 m., moterų dalis didžiausių įmonių valdybose vis dar sudaro tik 28 proc., kai ES vidurkis yra apie 35 proc. Parlamente moterų atstovavimas taip pat išlieka žemiau europinio vidurkio“, – asociacijai „Lyderė“ surengto pristatymo metu kalbėjo tyrėja.
Ragina nenuvertinti moterų ir neigia stereotipus: problema viena
Neatsikratome stereotipų
Net 63 proc. vyrų Lietuvoje mano, kad pagrindinis moters vaidmuo yra rūpintis namais ir šeima. Iš kitos pusės, maždaug pusė moterų pritaria teiginiui, kad pagrindinė vyro pareiga – uždirbti pinigus. Dr. J. Reingardė įsitikinusi, kad šie tradiciniai įsitikinimai tiesiogiai atsispindi lyčių lygybės rodikliuose.
Susiję straipsniai
„Toks disbalansas riboja moterų galimybes dalyvauti savanoriškoje ar politinėje veikloje – Lietuvoje moterų įsitraukimas į šias sritis yra vienas mažiausių ES. Laiko stygius tampa barjeru, turinčiu ilgalaikių pasekmių ne tik karjerai, bet ir asmeninei gerovei“, – teigia ekspertė.
Problema išlieka ir netolygus namų ūkio darbų pasidalinimas. Net 60 proc. moterų nurodo kasdien atliekančios namų ruošos darbus, kai analogiška vyrų dalis beveik perpus mažesnė.
„Stereotipai man asmeniškai kelia didžiulį susirūpinimą, nes jie labai tiesiogiai koreliuoja su lyčių lygybės indeksu. Moterims yra svarbiausia rūpintis šeima ir vaikais, o vyrų pagrindinis vaidmuo yra uždirbti pinigus – taip tradiciškai suprantami lyčių vaidmenys. Tačiau atkreipkime dėmesį, kiek daug žmonių tam pritaria. Lietuvoje net 63 proc. vyrų, tačiau ir ne
ką mažiau moterų, mano, kad pastarųjų pagrindinis vaidmuo yra susijęs su namais ir šeima. Skandinavija seniai išsivadavusi iš tokio mąstymo“, – sako J. Reingardė.
Stiprūs stereotipai atsispindi švietimo bei darbo rinkoje. Moterys dažniau renkasi humanitarinių ir socialinių mokslų kryptis, o vyrai dominuoja technologijų, inžinerijos srityse. Šie pasirinkimai vėliau lemia skirtingas karjeros galimybes ir pajamų lygį.
Moterys labiau priklausomos nuo partnerio pajamų
Vertinant finansinę situaciją, Lietuvoje fiksuojamas santykinai mažesnis vyrų bei moterų atlyginimų atotrūkis nei ES vidurkis, šios tendencijos matomos ir pensijų srityje – moterys gauna 12 proc. mažesnes pensija nei vyrai. Lietuvos moterų užimtumas taip pat yra vienas aukščiausių Europoje.
„Pensijų rodiklis atspindi viso gyvenimo darbo rinkos nelygybes, tačiau Lietuvoje jis kol kas nėra toks ryškus kaip kai kuriose kitose valstybėse. Tai iš dalies paaiškinama istoriniu kontekstu – sovietiniu laikotarpiu atlyginimų skirtumai tarp vyrų ir moterų buvo mažesni. Ateityje susiformavę skirtumai gali stipriau atsispindėti pensijų statistikoje“, – svarsto tyrėja.
Tyrimo duomenimis, moterys Lietuvoje vidutiniškai dirba vieneriais metais ilgiau nei vyrai – apie 39 metus, o pilnos darbo dienos užimtumo atotrūkis taip pat išlieka nedidelis.
Partnerystėje gyvenančios moterys Lietuvoje vidutiniškai uždirba 78 proc. savo partnerio pajamų, kai vyrai net apie 135 proc. Tiesa, situacija kitose šalyse dar prastesnė. Vidutiniškai ES moteris poroje uždirba tik 70 proc. pajamų, vyrai – 152 proc.
„Nors šie skirtumai pas mus mažesni nei kitose Vakarų Europos šalyse, jie bendrai atspindi finansinės galios disbalansą porose. Tyrimai rodo, kad dideli pajamų skirtumai gali net didinti ekonominio smurto riziką ir apsunkinti galimybes pasitraukti iš nesaugių santykių“, – priduria J. Reingardė.
Asociacija „Lyderė“ kasmet su ekspertais analizuoja Lyčių lygybės indeksą, nes pagal jį matuoja pokytį keturiose strateginėse srityse: lyčių balansas vadovaujančiose pareigose, vienodas moterų ir vyrų atlygis, palankios sąlygos šeimos ir karjeros derinimui bei lyčių lygybe grindžiama švietimo sistema. Asociacija siekia kurti visuomenę be lyčių stereotipų, įgalinant moteris lyderystei bei siekiant, kad Lietuva lyčių lygybės srityje būtų pirmaujanti valstybė ES.