Balandį, minint autizmo supratimo mėnesį, šiai temai skiriama dar daugiau dėmesio. Ekspertai ir verslo atstovai sutaria – didžiausi iššūkiai kyla ne dėl kompetencijų, o dėl darbo aplinkos ir komunikacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kiekvienas autistiškas žmogus yra unikalus – diagnozė neapibrėžia nei žmogaus stiprybių, nei iššūkių. Darbo aplinkoje tai gali reikštis per nuoseklumą, aiškios struktūros poreikį ar gebėjimą susitelkti į pasikartojančias užduotis.
Kai kuriais atvejais tai siejama ir su didesniu stabilumo bei pastovumo poreikiu, kuris gali pasireikšti ilgalaikiu įsipareigojimu darbo vietai“, – sako Kristina Radžvilaitė, asociacijos „Lietaus vaikai“ narė ir projektų koordinatorė.
Sutrikimų turintys vaikai – gali būti vieni gabiausių: pasidalijo, kaip atliepti poreikius ir išugdyti kuo daugiau talentų
Pasak jos, darbo vietoje kylantys sunkumai dažniausiai susiję ne su pačiu darbu, o su aplinka: triukšmu, neaiškiomis užduotimis, dviprasmiška komunikacija ar staigiais pokyčiais.
„Darbo aplinkoje svarbu vengti spėliojimų apie diagnozes ir vietoje to kalbėtis apie konkrečius darbo aspektus – kas padeda dirbti, o kas kelia sunkumų. Pavyzdžiui, jei žmogui sunku susikaupti bendroje erdvėje, galbūt galima pasiūlyti ramesnę darbo vietą ar aiškesnę užduočių struktūrą, planą. Tai nėra „specialios sąlygos“ – tai universalūs sprendimai, naudingi visiems darbuotojams“, – pabrėžia K. Radžvilaitė.
Susiję straipsniai
Asociacijos atstovė teigia, kad įtrauktis nebūtinai visais atvejais reikalauja didelių investicijų – daliai darbuotojų gali pakakti ir aiškesnės komunikacijos, lankstesnių darbo sąlygų ar didesnio kolegų sąmoningumo. Tačiau tai nėra universalus sprendimas, o tik vienas iš įtraukties lygių. Ugdyti tai gali padėti ir švietimo veiklos įmonėse. Vienas tokių pavyzdžių – logistikos ir technologijų bendrovė „Omniva“, kurios komanda jau dalyvavo asociacijos „Lietaus vaikai“ mokymuose apie nematomą negalią ir autizmą.
„Susitikimas su „Lietaus vaikai“ atstovėmis padėjo geriau suprasti autizmo temą ir susipažinti su individualia autistiško žmogaus patirtimi. Tai paskatino empatiškiau vertinti kasdienes situacijas ir suteikė praktinių įrankių, kaip kurti įtraukesnę darbo aplinką tiek visos įmonės mastu, tiek tarpasmeniniuose santykiuose“, – sako „Omniva“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Gabrielė Požerskė.
Skaičiuojama, kad net 1 iš 6 žmonių pasaulyje turi negalią, o iki 80 proc. jų yra nematomos. Tarp jų – ir autizmo spektro sutrikimas. Dėl to vis svarbiau apie tai kalbėti viešai ir kurti supratingesnę aplinką tiek viešose erdvėse, tiek darbo vietose.
Vienas iš tarptautinių simbolių, padedančių atpažinti nematomą negalią, yra „Nematomos negalios saulėgrąža“. Šis ženklas subtiliai informuoja aplinkinius, kad žmogui gali prireikti papildomo laiko, dėmesio ar pagalbos, ir skatina pagarbų bei empatišką elgesį.



