Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val. Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Apie pasirengimą bei pasiruošimą tokioms situacijoms pasikalbėjome su vilniečiu Artūru Ketleriu, kuris nuo 2014 m. yra Lietuvos šaulių sąjungos narys.
– Kaip pats šiandien reagavote?
– Kai atėjo pranešimas, kad pavojaus lygis yra geltonas, tai ramiai reagavau. Maniau, kad nebus nieko daugiau. Kai paskelbė raudoną, tai buvo toks jausmas „o, velnias, reikia judėti“. Pasičiupau daiktus ir tada supratau, kad šunį palikau. Grįžau jo pasiimti.
Atrodo, visi žinome, ką ir kaip reikia daryti, bet kai iš tikrųjų toks pavojus būna, tai pasimiršta dalykai. Pasiėmęs šunį, nusileidau į priedangą. Požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, mano atveju.
Oro pavojus Lietuvoje gali būti išnaudojamas prieš Ukrainą: paaiškino, kaip tai veikia
– Ką reikia turėti su savimi tokiu atveju?
– Aš pasičiumpu dokumentus, tai svarbiausia. Tuomet 72 valandų išgyvenimo kuprinę, dėl visa ko. Ir gyvūną, kadangi kitų namiškių tuo metu namuose nebuvo. Tačiau nusileidus pasimatė, kad norėtųsi daugiau dalykų turėti. Pavyzdžiui, išlankstomą turistinę kėdutę, kad nereikėtų stoviniuoti.
Susiję straipsniai
– Ar pastebėjote, kaip aplinkiniai elgėsi priedangoje?
– Aš leidausi iš daugiabučio į priedangą. Kadangi darbo diena ir dauguma kaimynų dirbančių, tai daugiausia buvo tik tie, kas galbūt su mažamečiais vaikais, dar į darželį neinančiais. Ir keli pavieniai, kaip aš, iš namų dirbantys.
Dauguma nusileido be daiktų ar tiesiog iš lauko atėję. Didžioji dalis į priedangą nusileidę taip, kad kyla klausimas, ar labai ilgai galėtų išbūti. Jei pusę dienos ar parą laiko reikėtų išlaukti priedangoje, tai turbūt visi ten buvę ne iki galo tam pasiruošę.
– Ar jūsų priedangoje žmonės pakankamai rimtai vertino šią situaciją?
– Iš to, ką mačiau, susidaro įspūdis, kad dauguma žmonių buvo gana atsipalaidavę. Girdėjau atskirų pokalbių su vaikų mokyklomis ar darželiais, bet tai nesudarė nuomonės, kad tie pokalbiai įtempti. Bet tai yra normalu. Aš neabejoju, kad nemažai žmonių apskritai nenuėjo į priedangą.
Šiuo metu, kai tokį pavojų mums praneša, dauguma esame neigimo stadijoje, žiūrime tik kaip į formalumą. Labai tikiuosi, kad to ir nebus. Bet jei įvyktų pirmasis rimtas incidentas ir nelaimė po oro pavojaus, tada kurį laiką žmonės daug rimčiau vertintų gaunamus pranešimus. Bet mes gi žmonės, pirmiausia yra įprasta neigti.
– Ar reikėtų namuose turėti pasiruoštą lauknešėlį esant rimtam pavojui?
– Taip. Bet dar, negana to, aš pats savo šiandienos pasiruošimą dešimtbalėje sistemoje vertinu šešetu. Būtent todėl, nes 72 valandų kuprinė nors ir buvo suruošta, aš vis patingėdavau ją atnaujinti ir peržiūrėti. Iš tikrųjų nusileidau taip ir nelabai žinodamas, ar pas mane nėra pasibaigusio galiojimo produktų.
Net ir pats išdėstymas namuose – kuprinė vienoj vietoj, dokumentai kitoj. Kažkur nugrūsta, nelabai patogu susirasti. Nors laiko turėjome, bet atsirado išbandymų realiomis sąlygomis. Tada supranti, kad teoriją esi girdėjęs, bet realiai pasitikrini, kad praktikoje reikia pasitempti.
– Ką reikėtų turėti su savimi toje kuprinėje?
– Tai turi būti pakankamai daiktų trims paroms – keli drabužiai pagal sezoną, miegmaišis, vanduo. Reikia ir maisto atsargų, peilių, žibintuvėlių. Taip pat reikalingas radijo imtuvas, kuris maitinamas baterijomis, jei elektra sutriktų. Iš esmės tai yra pagrindiniai daiktai.
– Ką pirmiausia daryti gavus pranešimą apie pavojų?
– Jei geltonas signalas, dar nereikia į slėptuvę leistis, bet yra tikimybė, kad reikės. Tuomet verta bent jau pagalvoti, kur mano daiktai ir kokiu maršrutu leisiuosi iki priedangos. Kiek ten būsiu, ar turiu viską. Jau gavus pirmąjį įspėjimą galima susidėti daiktus prie durų, kad pririekus būtų patogu greičiau pajudėti.
– Kaip vaikams paaiškinti, kas vyksta neišgąsdinus jų?
– Mano dukrai mokykloje paaiškino, kad vyksta pratybos. Pratybos, tiek gaisro pavojaus ar kito pobūdžio, mokyklose yra nuolatinės. Tai turbūt tas ir sušvelnino situaciją. Kai ji grįš šiandien po pamokų namo, mes pasikalbėsime. Nors ir dešimtmetė dukra, tikrai nebandysiu pudruoti.
Tiek per žinias, tiek per televiziją pamatys, taip ir paaiškinsiu. Tiesiog jau ne streso būsenoje vaikui esant. Pasikalbėsime ramiai apie tai, kas įvyko, kokių veiksmų imtis. Aptarsime ir tai, kaip ji pati elgėsi mokykloje. Perkalbėsime, galbūt galėjo ką nors kitaip padaryti.
Tai nuo kiekvieno vaiko priklauso. Pagal vaiko amžių ir jautrumą reikia kalbėti. Bet bent jau aš laikausi pozicijos, kad svarbu maksimaliai nenutolstant nuo realybės paaiškinti vaikams.
Tą balansą tarp bandymo neišgąsdinti ir užtikrinti saugumą, manau, kad sąmoningi tėvai sugebės užtikrinti. Tai ne mokyklos, ne institucijų, tik pačių tėvų atsakomybė.
– Ką reikėtų žinoti gavus dar rimtesnį pranešimą, kai grėsmė kyla?
– Mums visiems, kaip visuomenei, reikia įsiminti ir įsidėmėti kelis dalykus. Institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir atskiri ekspertai skiria didžiulį dėmesį tam, kad mes turėtume teorines žinias.
Todėl turėtume skirti laiko ir išsinagrinėti saugias vietas, slėptuvių ir priedangų žemėlapius. Ir jei neturite, susikrauti išgyvenimo kuprines. Svarbu užsitikrinti, kad bent jau taip būtų žmonės pasiruošę.