Šį įprotį turi beveik visos poros – atrodo nekaltai, tačiau jis tyliai griauna santykius

2026 m. liepos 26 d. 09:21
Lrytas.lt
Santykiams kenkia ne tik neištikimybė, dideli konfliktai ar nuolat pasikartojantys nesutarimai.
Daugiau nuotraukų (1)
Psichoterapeutų teigimu, ilgainiui ne mažiau žalos gali padaryti ir iš pažiūros nereikšmingi kasdieniai bendravimo įpročiai. Apie vieną iš jų paskelbė portalas „UNILAD“.
Specialistės teigimu, santykius gali silpninti nuolatinis partnerio pertraukinėjimas jam dar nebaigus kalbėti. Nors toks elgesys dažnai atrodo nekaltas, kartojamas nuolat jis gali sumažinti tarpusavio pagarbą, pasitikėjimą ir artumą.
Partneris gali pasijusti neišgirstas
Žmonės kitą žmogų dažnai pertraukia norėdami greičiau išsakyti savo mintį, patikslinti pasakojimą ar parodyti, kad suprato, kas norima pasakyti.
Tačiau, pasak psichoterapeutės Eloisos Skinner, partneriui tai gali pasiųsti visiškai kitokią žinutę.Reguliariai pertraukiamas žmogus gali pasijusti neišgirstas, nevertinamas ar net menkinamas.
„Tai rodo pagarbos partneriui trūkumą“, – teigė psichoterapeutė.
Anot jos, pertraukus kitą žmogų visas dėmesys nukreipiamas į tą, kuris įsiterpė. Taip partnerio mintis lieka neišsakyta, o jo patirtis ir jausmai nustumiami į šalį. Toks elgesys gali būti suprastas ir kaip bandymas kontroliuoti pokalbį, nes vienas žmogus perima iniciatyvą dar kitam nebaigus sakinio.
Gali daugėti nesusipratimų
Nuolatinis pertraukinėjimas didina nesusipratimų riziką. Žmogus gali padaryti išvadą dar neišgirdęs visos partnerio minties, o tada pradėti ginčytis ne su tuo, ką šis iš tiesų norėjo pasakyti, bet su savo paties susikurta prielaida.
Jeigu tai kartojasi dažnai, pokalbiai gali nustoti atrodyti saugia erdve, kurioje galima atvirai dalytis mintimis ir emocijomis. Ilgainiui partneris gali pradėti kalbėti mažiau, vengti jautrių temų arba visai atsisakyti bandymų paaiškinti, kaip jaučiasi.
E.Skinner teigimu, taip pamažu silpnėja bendras dialogas, pasitikėjimas ir artumas.
Pertraukiami beveik visi
Laiko planavimo platformos „RescueTime“ duomenimis, 98 proc. žmonių nurodo kasdien bent kelis kartus patiriantys, kad jų veiklą ar kalbą kas nors nutraukia. Šis skaičius apima ne tik porų santykius, bet ir bendravimą darbe, namuose bei kitose kasdienėse situacijose.
Vis dėlto artimuose santykiuose nuolatinis pertraukinėjimas gali būti ypač jautrus, nes iš partnerio paprastai tikimasi didesnio dėmesio ir supratimo. Vienkartinis įsiterpimas santykių nesugriauna, tačiau problema atsiranda tuomet, kai toks bendravimo modelis tampa nuolatiniu.
Santykius silpnina ir telefonas
Psichoterapeutė atkreipė dėmesį ir į kitus iš pirmo žvilgsnio nedidelius įpročius, galinčius silpninti poros ryšį. Vienas iš jų – bendrų pokalbių nykimas. Įspėjamuoju ženklu gali tapti akimirka, kai partneriai nustoja vienas kito klausti, kaip praėjo diena, arba klausosi tik paviršutiniškai.
Kita problema – nuolatinis telefono naudojimas. Jeigu vienas iš partnerių pokalbio metu vis žiūri į ekraną, kitas gali pasijusti mažiau svarbus už gaunamus pranešimus ar socialinių tinklų turinį. Tokie įpročiai gali mažinti emocinį artumą ir kurti jausmą, kad partneris yra šalia fiziškai, tačiau pokalbyje iš tiesų nedalyvauja.
Padėti gali trumpa pauzė
Specialistės teigimu, tikslas nėra tapti tobulu pašnekovu ir niekada neįsiterpti į kito žmogaus kalbą. Svarbiausia sąmoningai leisti partneriui užbaigti mintį ir iš tiesų klausytis, o ne tik laukti savo eilės kalbėti.
Kartais gali pakakti prieš atsakant trumpam sustoti ar giliai įkvėpti.
Tokia nedidelė pauzė suteikia kitam žmogui galimybę užbaigti sakinį ir parodo, kad jo mintys yra svarbios. Psichoterapeutės teigimu, pagarbus klausymasis yra vienas svarbiausių artimo ryšio pagrindų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.