Pasak ieškovų, kai jauni žmonės tampa priklausomi nuo šių platformų, smarkiai išauga depresijos, valgymo sutrikimų, savęs žalojimo ir kitų psichikos sveikatos problemų rizika. Į bylas įtraukta maždaug 1 600 ieškovų, atstovaujančių daugiau nei 350 šeimų ir 250 mokyklų.
Socialinių tinklų įtaka kasdienybei
Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU) ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis.
Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.
„Jeigu vieną rytą telefone praleistumėte tik kelias minutes, neigiamas poveikis būtų minimalus. Tačiau jei toks elgesys kartojasi kasdien, mėnesių mėnesiais, jis gali turėti rimtų pasekmių. Socialiniai tinklai žmones įtraukia dėl malonumo paieškos, nes sukuria trumpalaikius dopamino šuolius. Pasyvus laikas prie ekrano veikia tarsi cukrus smegenims: jis patrauklus čia ir dabar, bet realios naudos kūnui neduoda“, – teigia Justina Antropik, „Tele2“ Skaitmeninio turinio vadovė.
Pasak ekspertės, tokios platformos kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ yra specialiai sukurtos nuolat pritraukti ir išlaikyti vartotojų dėmesį. Tai gali netiesiogiai skatinti priklausomybę, todėl svarbu mokytis valdyti laiką prie telefono. Tai įmanoma ugdant kelis paprastus, tačiau veiksmingus įpročius.
Paauglių priklausomybė nuo socialinių tinklų auga
2024 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad problematiškai socialinius tinklus naudojančių paauglių skaičius padidėjo nuo apie 7 procentų iki maždaug 11 procentų (13 procentų mergaičių ir 9 procentai berniukų), remiantis beveik 280 000 11–15 metų paauglių apklausa.
„Priklausomybė nuo technologijų dažniau kyla ne tik dėl praleisto laiko prie ekranų, bet ir dėl žiūrimo turinio bei nepakankamai sveiko balanso tarp veikimo virtualiame ir realiame pasaulyje.
Vienas iš būdų – sąmoningai planuoti telefono naudojimą: vengti jo tikrinimo atsibudus ar prieš miegą, išjungti tam tikrais momentais, pavyzdžiui, susitikimų metu, sportuojant ar žaidžiant su vaikais, ir apsvarstyti socialinių tinklų programėlių pašalinimą iš telefono. Taip pat galima naudoti programėles, padedančias stebėti laiką prie ekrano“, – pataria J. Antropik.
PSO atstovų teigimu, jauni žmonės, kuriems socialiniai tinklai kelia priklausomybę, dažnai sunkiai kontroliuoja savo impulsyvumą. Tokiems paaugliams būdingas nuolatinis minties apie socialinius tinklus srautas, net kai jie neprisijungę, ir nerimas, kai negali „būti tinkle“.