Brolis ir sesuo sugyveno 4 vaikus: „Net nesupratome, kad darome ką nors blogo“

2026 m. vasario 21 d. 22:01
Lrytas.lt
Vokiečiai Patrickas Stuebingas ir Susan Karolewski – brolis ir sesuo, tačiau jų santykiai anaiptol ne broliški. Pora sakosi „paklausę savo širdies“ ir nesigailintys kraujomaišos, dėl kurios brolis net du kartus sėdėjo kalėjime.
Daugiau nuotraukų (1)
P. Stuebingas po daugiau nei 20-ies metų gyvenimo globos namuose tuometinėje Rytų Vokietijoje grįžo pas ilgai nematytą jaunesnę seserį Susan Karolewski ir jau netrukus prasidėjo jų keisti santykiai.
Brolio ir sesers keliai išsiskyrė kai Patricką sumušė jų tėvas. Dvidešimt metų jis praleido globos namuose, o praėjus vos pusmečiui nuo grįžimo į šeimą, jau 23-ejų Patrickas dalinosi miegamuoju su 16-mete seserimi Susan. Ji po 2000 m. gruodžio mėn. ištikusios mamos mirties buvo psichiškai neįgali.
Jų neteisėti santykiai galiausiai baigėsi keturių vaikų gimimu, iš kurių du turi negalią.

Dukra dukros susilaukė nuo savo tėvo: abu trokšta gyventi kartu

2001 metais pora pirmą kartą pateikė ieškinį dėl Vokietijos kraujomaišos įstatymo, o 2012 metais kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Per šį laikotarpį Patrickas atliko dvi laisvės atėmimo bausmes už kraujomaišos nusikaltimus. Anksčiau jis yra pareiškęs, kad nesijaučia kaltas dėl santykių su savo seserimi.
„Mes nesijaučiame kalti dėl to, kas įvyko. Norime, kad įstatymas, pagal kurį kraujomaiša yra nusikaltimas, būtų panaikintas.
Grįžęs namo aš tapau šeimos galva ir turėjau rūpintis savo seserimi. Ji labai jautri, bet mes padėjome vienas kitam per šį labai sunkų laikotarpį. Galiausiai mūsų santykiai tapo kūniški“, – dar 2007 metais vyrą citavo portalas „Daily Mail“.
Nepaisant to, kad anksčiau susitikinėjo su kita moterimi, Patrickas tvirtino: „Kai pradėjome miegoti kartu, net nesupratome, kad darome kažką blogo.
Negalvojome apie apsaugų naudojimą. Nežinojome, kad miegoti kartu yra nelegalu. Mūsų mama tam nebūtų pritarusi, bet dabar tik patys galime save teisti.“
Susan taip pat gynė jų santykius, pabrėždama, kad pora neaugo kartu. Ji prisiminė, jog Patrickas dar būdamas trejų metų buvo paimtas iš šeimos namų, nes jų dabar jau miręs tėvas užpuolė berniuką grasindamas peiliu.
Ji sakė: „Mes nepažinojome vienas kito vaikystėje, tad buvome svetimi. Įsimylėjome būdami jau suaugę ir mūsų meilė yra tikra. Mes nieko negalėjome padaryti.
Abu jautėme trauką vienas kitam, ir tada gamta paėmė viršų. Štai ir viskas. Ką dar galėjome padaryti? Mes pasidavėme savo instinktams ir širdžiai.“
Patrickas sutiko pasidaryti vazektomiją, siekdamas įtikinti teismą leisti su seserimi gyventi kartu be tolesnių laisvės atėmimo bausmių.
Jis sakė: „Dabar nėra jokios priežasties mane įkalinti. Aš nenoriu grįžti į kalėjimą ir žinau, kad mes niekada neišsiskirsime. Jei kas nors dar abejoja mūsų meile, tegul pamato, kad mūsų neišskirs net kalėjimas.“
Jų advokato teigimu, didesnis apsigimimų pavojus kyla tada, kai vaikų susilaukia neįgalūs ar vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tokie santykiai nėra draudžiami. Patrickas taip pat teigė, kad įstatymas pažeidžia jo teises į privatumą ir šeimyninį gyvenimą.
Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Vokietijos kraujomaišos įstatymas nepažeidžia minėtos poros teisių. Jų ieškinys buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad tie patys teismai, skyrę laisvės atėmimo bausmes Patrickui, neskyrė jokių bausmių Susanai, nes ji turi psichikos sutrikimų ir dėl to yra „tik iš dalies“ atsakinga už savo veikmus.
Vokietijos kraujomaišos įstatymas buvo įtvirtintas dar nacistinėje Vokietijoje. Kraujomaiša taip pat draudžiama Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Danijoje, Zimbabvėje ir Malaizijoje bei kitose šalyse. Tuo tarpu Afganistane, Irane, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Nigerijoje už šį veiksmą baudžiama mirties bausme.
Lietuvoje kraujomaiša iki šiol nėra laikoma nusikaltimu.
Parengta pagal Mirror.co.uk ir BBC News

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.