Kovo 19-ąją startuojantis žygis dedikuotas autistiškiems vaikams bei siekiui ištraukti į dienos šviesą temą, kurią visuomenė vis dar linkusi ignoruoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Iššūkis ties žmogaus galimybių riba
V. Radajevas į kelią pajudės kovo 19 d. 17.00 val. iš Šiaulių Prisikėlimo aikštės. Planuojama, kad po beveik dviejų parų nuolatinio ėjimo, kovo 21 d. 12.00 val., jis pasieks finišą Vilniuje, Katedros aikštėje.
Sutrikimų turintys vaikai – gali būti vieni gabiausių: pasidalijo, kaip atliepti poreikius ir išugdyti kuo daugiau talentų
Šis žygis – tai ne tik fizinės ištvermės testas, bet ir paramos akcija Autizmo paramos fondui „Pokyčių ambasada“. Žygiu siekiama paraginti gyventojus skirti 1,2 proc. GPM paramą bei aukoti lėšas, kurios padės kurti atviresnę aplinką kitokiems vaikams.
Kodėl Viktoras nešasi geltoną dramblį?
Susiję straipsniai
Kartu su žygeiviu visą kelią keliaus simbolinis geltonas drambliukas. Pasak organizatorių, jis simbolizuoja „saulės parvežimą“ į Vilnių, tačiau pagrindinė jo žinutė gilesnė.
„Metafora „dramblys kambaryje“ apibūdina tai, kas akivaizdu, bet apie ką vengiama kalbėti. Autizmas mūsų visuomenėje, švietimo sistemoje dažnai yra būtent tas dramblys – mes jį matome, bet apsimetame, kad jo nėra. Nustokime nusukti akis“, – sako V. Radajevas.
Žygio data parinkta neatsitiktinai – pavasario lygiadienis. Tai laikas, kai šviesa nugali tamsą. „Noriu, kad šviesos daugėtų ir mūsų požiūryje. Kad kuriamas saugus pasaulis būtų skirtas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų raidos ypatumų“, – pabrėžia visuomenininkas.
K. Gruzdienė: „Atipinės raidos vaikai nėra išimtis, jie – mūsų dalis“
„Pokyčių ambasados“ įkūrėja Klementina Gruzdienė teigia, kad šiandien beveik kiekvienoje bendrojo lavinimo klasėje mokosi po kelis atipinės raidos vaikus.
„Jie nėra kažkur „kitur“, jie yra čia pat. Mūsų tikslas – telkti visuomenę, kurti mokyklas, kuriose kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti ir vėliau gyventi savarankiškai. Kiekvienas paaukotas euras ar skirta GPM dalis virsta realia pagalba šeimoms ir pedagogų ugdymu“, – sako K. Gruzdienė.
V. Radajevas priduria: „Aš žygiuosiu šimtus kilometrų be miego, tačiau tikrasis pokytis įvyks tik tada, kai kiekvienas iš mūsų žengs bent mažą žingsnį – pastebės, supras ir priims.“