„Bėdos po vieną nevaikšto“, – tyliai sako mama, vos prieš kelis mėnesius palaidojusi vyro mamą, kuri mirė nuo kraujo vėžio, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ligą išdavė kraujosrūvos
Iki Marko diagnozės, kurią kauniečiai sužinojo praėjusių metų gruodžio 16-ąją, prieš pat šv. Kalėdas, šeima jau buvo išmokusi gyventi su iššūkiais.
Egipte specialiųjų poreikių vaikams padeda arkliai
Markas gimė turėdamas Dauno sindromą ir širdies problemų – buvo atlikta operacija, o gyvenimas, nors ir jautrus, pamažu stojo į savo ritmą. Vizitai pas gydytojus kas kelis mėnesius tapo įprasti, ir atrodė, kad sunkiausia – jau praeityje.
„Gruodžio 16-oji viską pakeitė. Žiemą visi sirgome gripu. Pasveikome, grįžome į darbus, o Markas vis dar sirgo. Pastebėjau kraujosrūvas ant veidelio. Iš pradžių nesureikšminau – jam taip būdavo po stipresnio verkimo. Bet jos atsirado ir ant kojų. Tada supratau – kažkas ne taip“, – prisimena mama.
Susiję straipsniai
Gydytojai patvirtino diagnozę
Kaip pasakoja Gražina, vaikas nustojo valgyti, norėjo tik būti ant rankų, tapo mieguistas, todėl mama nedelsdama kreipėsi į medikus.
Kai galiausiai šeima pasiekė Kauno klinikas, po atliktų tyrimų išgirdo, kad sūnui – kraujo liga.
„Iš pradžių man pasakė, kad liga yra gydoma, tačiau belaukdama detalesnių išvadų ėmiau pati ieškoti informacijos ir supratau, kad sūneliui gali būti kraujo vėžys. Šią ligą netrukus patvirtino ir gydytojai.“
Išgirdusi žinią, psichologiškai palūžo
Paprašius prisiminti, kaip šią žinią ji priėmė pati, Gražina neslepia jaudulio ir ašarų: „Priėmiau labai sunkiai.
Namuose manęs laukė ir dvi paauglės, kurioms aš esu reikalinga kiekvieną dieną. Supratau, kad visur būti vienu metu negaliu. Negaliu savęs padalinti, todėl psichologiškai buvo dar sunkiau.“
Vis tik Gražina nepasiduoda, o labiausiai ją įkvepia – būtent mažasis kovotojas Markas. „Laikausi net sunkiausiomis akimirkomis. Markas – tikras kovotojas, medikams šypsosi net tada, kai atliekami skausmingi tyrimai. Juokiasi net tada, kai niekas nebetiki.“
Šiandien vienas gydymo etapas jau įveiktas, šeima kelioms savaitėms grįžusi namo, tačiau jau balandžio pradžioje jie grįš į ligoninę.
„Ligoninėje man labai sunku. Ypač sunku buvo pirmomis dienomis, kai nežinomybė užgriuvo visa jėga.“
Ypač reikalingas palaikymas ir paguoda
Ir būtent tada, kai atrodo, kad žmogus lieka vienas su savo baime, atsiranda tie, kurie tyliai ištiesia ranką.
Labdaros ir paramos fondas Tuk Tuk širdele – fondas, kuris ligoninės palatose tampa ne tik pagalba, bet ir tikru žmogumi šalia.
„Tai fondas, kuris iš tikrųjų girdi ir mato mamas. Mamos, kurios jį kuria ir inicijuoja, yra perėjusios per tai, ką išgyvename mes. Alina ir Birutė žino, ką reiškia mamos skausmas. Jos domisi, kaip mums sekasi. Joms nereikia viešumo – jos tiesiog nori būti šalia.“
Palaikymas artėjant Mamos dienai
Šiandien fondas kviečia šį jautrumą ir bendrystę perkelti dar plačiau – artėjant Mamų dienai gimė nauja iniciatyva „Atokvėpio popietė Mamai“.
Tai kvietimas įmonėms ir bendruomenėms sustoti, susiburti ir bent trumpam sukurti šviesos erdvę toms, kurios kasdien gyvena tarp ligoninės sienų, kovoja už savo vaikus ar neša netekties skausmą.
Kiekvienas gali prisidėti labai paprastai – surengti jaukią gerumo popietę, pasidalinti namuose gamintu maistu ir paaukoti simbolinę sumą. Surinktos lėšos bus skiriamos mamų stovykloms, atokvėpio akimirkoms, susitikimams ligoninėse ir emocinei pagalbai. Tai daugiau nei parama – tai bendrystė, kuri leidžia mamoms bent trumpam atsikvėpti.
Knyga – viltis kiekvienai mamai
Skyriuje mamos tampa šeima. Laiko viena kitą, kai nebeturi jėgų laikyti savęs. „Fondas organizuoja mažus, bet gyvybiškai svarbius dalykus – apsilankymus, akimirkas, kurios leidžia bent trumpam pamiršti liūdesį. Kokybiškas laikas su atvykusiais svečiais mums, mamoms, tampa tikru išsigelbėjimu ir atokvėpiu.“
Iš šio jautraus pasaulio gimė ir knyga – „Tu esi man dovana“, kurią parašė viena iš fondo narių – Birutė Wish. Jos autorė pati išgyveno savo vaiko ligą ir kamieninių ląstelių donoro laukimą. Ši knyga – ne teorija, o tikras gyvenimas ir viltis, stipresnė už skausmą.
Kaip sako Alina Šiaulevičiūtė, būnant ligoninėje, skyriuose, labai svarbu pamatyti ne tik mažuosius ligoniukus, bet ir mamas, kurios dienas leidžia ligoninių koridoriuose, o naktimis tyliai verkia, kad niekas nematytų. „Kiek įmanoma, stengiamės atvykti į ligoninės skyrius ir pabūti kartu su mamomis.“
Galėdami prisidėti prie „Tuk tuk širdele“ labdaros ir paramos fondo veiklos, tai padaryti galite čia:
Sąskaitos numeris: LT29 7044 0901 0840 6338