Iš pirmo žvilgsnio Steveno Paulo Owenso antkapis Warren-Powerso kapinėse Polko apygardoje, Ajovoje (JAV), niekuo nesiskiria nuo daugybės kitų. Įprastas atminimas. Meilės kupinas atsisveikinimas. Šeima, prisimenanti savo artimąjį.
Tačiau pažvelgus atidžiau – galima pastebėti visai ką kita.
Ant paminklo užrašyta: „Amžinai mūsų širdyse, kol vėl susitiksime, brangūs prisiminimai, žinomas kaip: mūsų sūnus, brolis, tėvas, tėtė, dėdė, draugas ir pusbrolis.“
(angl. Forever in our hearts,
Until we meet again,
Cherished memories,
Known as:
Until we meet again,
Cherished memories,
Known as:
Our son, brother,
Father, papa, uncle,
Friend & cousin.)
Father, papa, uncle,
Friend & cousin.)
Susiję straipsniai
Nieko neįprasto. Išskyrus tai, kad kiekvienos eilutės pirmoji raidė, išdėstyta vertikaliai, sudaro žinutę: „F**K OFF“.
S. P. Owenso šeimai tai nebuvo vandalizmo ar maišto aktas. Tai buvo jis – S. P. Owensas, rašo „World Manual“.
S. P. Owensas mirė 2021 m. rugsėjo 2 d. Pagal jo nekrologą, jis mirė, „kad galėtų žaisti „Yahtzee“ danguje su savo mama“. Jis mėgo žvejoti, žaisti „flag“ futbolą (amerikietiško futbolo atmaina) ir lėtojo metimo softbolą, treniruoti savo vaikus ir lankytis jų renginiuose. Jis dievino savo anūkus. Jis dirbo „Highland Memory Gardens“ ir „Pine Hill Cemeteries“ kapinėse, taip pat prieš pensiją dirbo spausdinimo pramonėje.
Tačiau, nepaisant oficialių detalių, jo vaikai sako, kad jį apibūdino dar kai kas – aštrus, sausas humoras, kuris galėjo tave užklupti netikėtai.
„Jis buvo labai linksmas žmogus“, – CNN pasakojo jo sūnus Zachary Owensas, nors ir pripažino, kad tėvas taip pat „lengvai susinerzindavo“. Šis bruožų derinys tapo jo asmenybės dalimi.
Lindsay Owens paaiškino, kad draugai ir šeimos nariai mėgo erzinti jos tėvą ir jį „įsiutinti“. O ant antkapio išraižyta frazė nebuvo atsitiktinė.
„Jei tu jam nepatikdavai, jis su tavimi nekalbėdavo, – sakė ji. – Jei pavykdavo jį priversti pasakyti „f**k off“, tai reiškė, kad tu jam patikai. Tai tikrai buvo jo meilės žodis. Jei tu jam nepatikdavai, jis su tavimi nekalbėdavo. Toks jis tiesiog buvo.“
Z. Owensas laikėsi panašios nuomonės ir juokdamasis apibūdino, kaip tai beveik tapo iššūkiu jo artimiesiems, sakydamas: „Visada buvo savotiškas tikslas priversti jį pasakyti tai.“
Idėja paslėpti keiksmažodį ilgesnėje, jausmingoje žinutėje, kaip pranešama, kilo pusbroliui. Pasak Z. Owenso, visi šeimoje pritarė. Jiems tai buvo subtilu. Asmeniška. Paskutinis mirktelėjimas vyro, kurio humoras netilpo į mandagumo ribas.
Tačiau ne visi Polko apygardoje tai mato taip pat. Keletą dienų prieš numatytą paminklo pastatymą, kapinių administratoriai pasakė šeimai, kad jo negalima pastatyti dėl keiksmažodžių, teigia L. Owens. Nepaisant to, paminklų įmonė jį vis tiek pastatė.
Tačiau tai nesustabdė didėjančio spaudimo ir neigiamos reakcijos. Gyvenvietės tarybos narys, kuris paprašė neskelbti jo vardo bijodamas galimos neigiamos reakcijos, aiškiai išdėstė savo poziciją.
„Mes nenorime, kad tai ten būtų, – sakė atstovas. – Tai tikrai turi būti pašalinta.“
Patikėtiniai teigia, kad šis klausimas yra platesnis nei vienos šeimos atminimas. „Jei leisime tokį necenzūrinį elgesį kapinėse ir manysime, kad tai normalu, kaip tada nubrėšime ribą kitoms situacijoms?“ – sakė atstovas.
Jie taip pat nurodė gyventojų skundus, teigdami, kad antkapis gali ypač sukrėsti šeimas, kurių artimieji palaidoti netoliese ir kurioms tenka jį matyti. „Žmonės turi teisę į padorumą, ne tik viena šeima“, – pridūrė atstovas. Anot jo, savivaldybė „tiesiog turi atsižvelgti į tai, kas geriausia daugumai.“
Atskirame pareiškime miestelio savivalda patikėtiniai kėlė klausimą dėl platesnių pasekmių. „Kaip jums patiktų, jei jūsų vaikas, sutuoktinis, motina, tėvas, senelis, senelė, teta, dėdė ar pusbrolis, jūsų artimasis ar galiausiai jūs pats turėtumėte amžinai ilsėtis šalia to?“
Savivaldybė dabar konsultuojasi su savo teisininkais, nes svarsto galimybę siekti paminklo pašalinimo.
Owensų šeimai šis pasipriešinimas buvo sunkus. Abu broliai ir seserys apibūdino kapinių vadovybės spaudimą kaip „skaudų“.
„Mūsų tikslas niekada nebuvo įžeisti nieko, niekada“, – sako L. Owens – ir Z. Owensas pritaria šiai nuomonei. „Aš tik paprašyčiau, kad jie leistų mums prisiminti tėvą taip, kaip mes jį prisimename, ir neimtų to į širdį, nes tai neturi nieko bendro su jais“, – sako sūnus.
Jis taip pat kreipėsi į tuos, kurie sako, kad juos įžeidžia vien jo buvimas. „Niekas nieko neverčia eiti ir į jį žiūrėti. Tai jūsų pasirinkimas. Mes to nedarėme, kad ką nors įžeistume, supykdytume (arba) įskaudintume. Mes tai padarėme, nes tai buvo mūsų tėvas, mes jį mylime ir būtent taip mes jį prisimename.“