Žiaurų vyro smurtą išgyvenusi garsiojo Panevėžio ketvertuko mama kartais neturi ką valgyti: „Apie tokią motinystę nesvajojau“

Jos teigimu, šis procesas tapo ne tik teisiniu, bet ir emociniu bei finansiniu išbandymu, o pagrindinis dėmesys vis labiau krypsta į vaikų gerovę.

Apie savo patirtis pasakodama atvirai, moteris nevengė kritikos vyrų atžvilgiu ir rėžė tiesiai šviesiai –  jiems tėviškas instinktas arba duotas, arba ne, o nuo kai kurių moterims pataria bėgti kuo toliau.

Viktorija taip pat mano, kad valstybė turėtų griežčiau reguliuoti tokias situacijas, remdamasi kitų šalių praktika. „Mano akimis, vairuotojo teisių ribojimas yra vienas iš veiksmingesnių būdų. Tada jie pradėtų kitaip žiūrėti į savo pareigas“, – svarstė ji.

Praėjusią savaitę, balandžio 8 d., Viktorijos iniciatyva įkurta Vaiko išlaikymo užtikrinimo asociaciją (VIUA), ji pati tapo asociacijos prezidente.

„Mamos yra priverstos lakstyti per visas institucijas. Taip, kaip yra dabar, nebegali būti. Kursime moterų bendruomenę, kurioje bus dalijamasi ne tik patirtimi, bet ir teisine informacija – kur kreiptis ir ką daryti“, – išskyrė Viktorija. Asociacijos misija – ginti kiekvieno vaiko teises, užtikrinti realią tėvų atsakomybę ir didinti visuomenės sąmoningumą. 

Trečius metus trunkančios skyrybos moteriai kelia vis daugiau klausimų – kodėl sistema veikia taip lėtai. Dėl užsitęsusio proceso Viktorijai susiklostė sudėtinga situacija: vaikų tėvas visiškai nebendrauja, o alimentus moka nereguliariai – kada nori ir kiek nori.

Moteris šiuo metu gyvena nuomojamame būste ir teigia negalinti kreiptis į savivaldybę dėl socialinių išmokų ar pagalbos, nes skyrybos nėra oficialiai baigtos.

Nors dar lapkritį buvo priimtas sprendimas ir abi pusės sutiko su teismo sprendimu bei buvo susitarusios jo neskųsti, vyras, pasak moters, vis dėlto pateikė apeliaciją. Dabar laukiama apeliacinio teismo sprendimo, kuris, anot jos, gali paaiškėti bet kada – rytoj, po kelių mėnesių ar net po metų.

Tiesa, su vyru moteris kartu nebegyvena jau daugiau nei trejus metus. Būtent smurtas tapo pagrindine priežastimi, paskatinusia išsiskirti – buvo iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio bei psichologinio smurto.

Vis dėlto, kaip teigė pašnekovė, visuomenėje netrūksta skeptiškų reakcijų. „Dažnai tenka išgirsti – koks dar smurtautojas, čia tas smurtas išgalvotas“, – sakė ji. Tačiau pridūrė, kad smurto faktas buvo įrodytas per du teismus.

Kalbėdama plačiau apie tai, kas paskatino skirtis, Viktorija smurtą lygino su voratinkliu. „Žmonės klausia, kam reikėjo gimdyti vaikus, bet jie nesupranta, kaip tokie žmonės moka manipuliuoti“, – pasakojo ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad smurtas nebuvo kasdienis – agresijos protrūkiai pasireikšdavo kelis kartus per metus, tačiau būdavo itin stiprūs. „Atrodo, kad viskas gerai, bet užtekdavo menkiausios priežasties, ir jis jau ieško ant ko išsilieti“, – prisiminė pašnekovė.

„Galbūt būčiau su juo susitaikiusi ir gyvenusi toliau, jei ne fizinis smurtas, kuris buvo labai žiaurus“, – atviravo Viktorija. Kaip vieną skaudžiausių patirčių įvardijo tris valandas trukusią egzekuciją – rankos ir kojos buvo surištos lipnia juosta.

„Net žaliuzės būdavo nuleistos – tokius kankinimus jis vykdydavo būdamas blaivus. Daug kas gali kalbėti, kai nėra buvę tokioje situacijoje, bet moteris su keturiais vaikais iš nuosavo namo tikrai nebėgs bet kur į nuomojamą būstą. Aš tiesiog norėjau gyventi“, – pasakojo ji.

Anot pašnekovės, agresijos proveržiai ir nepagarba ypač skaudindavo tuomet, kai viskas vykdavo vaikų akivaizdoje.

„Vienas toks incidentas nutiko ir prie vaikų. Jiems tai atrodė juokinga, o man viduje – milžiniškas pažeminimas. Jie visa tai stebėjo ir juokėsi, nes nesuprato, kas vyksta. Man buvo be galo skaudu“, – prisiminė moteris.

Ji pabrėžė ilgą laiką dirbusi su savimi, stengdamasi apsaugoti vaikus nuo patiriamų išgyvenimų. „Stengdavausi, kad vaikai to nepajustų ir nepamatytų. Tokie žmonės moka manipuliuoti vaikais, todėl viskas tampa dar sunkiau – krūvis milžiniškas“, – teigė Viktorija.

Vos palikusi namus moteris suprato, kad visa atsakomybė už vaikus teks vienai. „Būna visko – kartais neturi ką valgyti. Neslėpsiu. Išlaidos kasdien keičiasi ir yra visiškai nenuspėjamos: tai sugenda automobilis, tai kažkas namuose“, – atviravo ji.

Viktorija rėžė atvirai – jos manymu, daugelis vyrų nesuvokia realių gyvenimo išlaidų. Anot pašnekovės, norint kukliai gyventi nuomojamame būste, vienam asmeniui per mėnesį reikėtų apie 800 eurų, tad penkių asmenų šeimai – maždaug 4 tūkst. eurų – suma, kuri leistų atsikvėpti auginant keturis vaikus. Dėl tokių pasisakymų, kaip pati sako, sulaukė itin aštrios kritikos.

„Stengiuosi taupyti – perku viską su nuolaida. Pavyzdžiui, vaikams batus perku po vienuolika eurų. Apie tokią motinystę tikrai nesvajojau – kad negalėsiu savo vaikams nupirkti bent jau kokybiškų, odinių batų ir teks rinktis sintetinius“, – pasakojo Viktorija ir išskyrė, kad dėl tokių prisipažinimų sulaukė visuomenės puolimo ir pasmerkimo socialiniuose tinkluose, tačiau pati pabrėžė nejaučianti gėdos. „Aš esu aš“, – teigė ji. 

„Bet pradėti reikėtų nuo maisto. Kiek daug jo reikia keturiems augantiems organizmams“, – pasakojo Viktorija pabrėždama, kad kai kurios išlaidos neišvengiamos: „Jei visa klasė eina į edukacinius užsiėmimus, kaip mano vaikai psichologiškai jaustųsi, jei visa klasė užsiėmimuose, o aš savo vaikų neleidžiu? Tai lygiai taip pat būtų psichologinis smurtas“.

Pašnekovė nevengė ir aštresnių vertinimų puolantiems komentatoriams. „Kuo toliau, tuo darosi baisiau – arba vyrams duotas tėviškas instinktas, arba nuo kai kurių jų reikia bėgti kuo toliau. Socialiniuose tinkluose jie reikalauja savo ir komentuoja, nesuprasdami, kad tokie klausimai sprendžiami teismo salėje. Aiškina, kad 300 eurų vaikui – kosminiai pinigai, ir dar įsivaizduoja, kad už juos galima keliauti, išlaikyti vaikus, rūpintis savimi. Jie tiesiog nesiorientuoja“, – piktinosi Viktorija. Pašnekovė pabrėžė, kad jos atveju vaikui buvo priteista 150 eurų išmoka.

Anot Viktorijos, kartais alimentų nemokėjimas tampa tarsi kerštu moteriai. „Vyrai ima skaičiuoti moters pinigus – kiek ji išleidžia, kur išleidžia, nors patys nemoka. Kaltina, kad pinigai skiriami plaukų procedūroms ar manikiūrui“, – sakė ji.

Vis dėlto Viktorija kelia klausimą, kodėl išsiskyrusi moteris negali rūpintis savimi. „Jie pamato, kad mes turime tvarkingus nagus už 25 eurus, bet patys, ieškodami naujos partnerės, tikrai nesirenka susivėlusios ar apsileidusios moters. Savo vaikams pinigų neturi, bet naujoms šeimoms kurti – randa ir laiko, ir lėšų“, – kalbėjo Viktorija.

Ji pabrėžė mananti, kad ir kas bebūtų tarp partnerių, prioritetu turi išlikti vaiko interesai. „Pradėkime nuo to, kad yra įstatymai ir yra vaikas. Nesvarbu, mama ar tėtis augina – tas, kuris vaiko neaugina, taip pat turi užtikrinti vaiko gerovę“, – pridūrė pašnekovė ir pastebėjo, kad dalis vyrų piktybiškai vengia atsakomybės – tuo pat metu leidžia sau prabangą, važinėja brangiais automobiliais, išleidžia pinigus atostogoms.

Pasak pašnekovės, problema slypi ir sistemoje – įstatymai, jos nuomone, neveikia taip, kaip turėtų. Dėl to dalis moterų net nesikreipia pagalbos. „Viena moteris man sakė, kad aš neturiu savigarbos, nes kreipiuosi į antstolius, o ji turi – todėl nesikreipia. Bet tai yra klaidingas požiūris“, – dalijosi Viktorija.

Ji taip pat išskyrė, kad nemažai moterų bijo imtis veiksmų, nes nuogąstauja dėl galimų pasekmių. „Jei tėvas ir taip nebendrauja su vaikais, bijoma, kad jį pajudinus prasidės terorizavimas. Tokia ramybės kaina – nesikreipti“, – sakė keturis vaikus auginanti mama.

Anot Viktorijos, didelė problema – visuomenės informuotumo stoka. Jos žodžiais, žmonės dažnai nežino, kur kreiptis ir ką daryti.

„Per devynis mėnesius jis keturis kartus vyko atostogauti – su nauja partnere ir jos vaikais keliavo į Turkiją, Egiptą, Italiją. Tuo metu alimentų visai nemokėjo“, – pasakojo Viktorija.

Moteris stebisi situacija, kai vyras randa lėšų kelionėms, tačiau savo vaikams – ne. „Moterys kompleksuoja, bijo kalbėti, nes baiminasi, kad bus apdergtos, bijo visuomenės nuomonės“, – paaiškino pašnekovė.

Viktorija taip pat atkreipė dėmesį į, jos manymu, neteisingą praktiką. „Pastebiu daug neteisybės – jei tėvas perveda, pavyzdžiui, 10 eurų ir parašo „alimentai“, tai jau traktuojama, kad jis prisideda tiek, kiek gali“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, moteris teigia, kad neretai alimentų mokėjimas pateikiamas kaip tam tikras „gerumas“. „Paduoda alimentus ir sako – mano gerumui nėra ribų. Bet jis keliauja už mano vaikų pinigus, kurių pats nemoka. Kokie tada prioritetai?“ – svarstė Viktorija.

Kalbėdama apie tėvo bendravimą su vaikais, Viktorija tikina – pačios sąžinė švari. „Kai tik jis norėdavo bendrauti, visada eidavau į kompromisą, o jis gali nebendrauti ir dvejus metus“, – teigė moteris.

Visgi išskyrė, kad kiekvienas susitikimas vaikams tapdavo emociniu išbandymu. „Aprengi vaikus, paruoši, pasakai – atvažiuos tėtis, smagiai praleisite laiką. O jie stovi pasimetę, susitraukę, sustingę. Jei būtų vaikų valia, jie net nenorėtų važiuoti. Bet vis tiek išleidi“, – pasakojo Viktorija.

Ji pastebėjo, kad po susitikimų su tėvu vaikų elgesys pasikeičia. „Grįžta tarsi su „praplautom smegenim“ – pasakoja, kaip tėtis juos myli, žada du kartus per savaitę vežti į futbolą“, – sakė ji.

Tačiau, anot pašnekovės, tokie pažadai dažnai lieka neįgyvendinti, o vaikai po to patiria dar didesnę emocinę sumaištį. „Jie nebesusitvarko su emocijomis – tą patį vakarą prasideda pykčio priepuoliai, reikia raminti. Vaikams reikia stabilumo, rutinos, o tokie dalykai tampa didžiuliu dirgikliu“, – kalbėjo moteris.

Viktorija sako jau įspėjusi buvusį vyrą apie galimą tėvystės ribojimą. „Tai nėra populiari praktika, bet kai atsiranda ir pradeda aiškinti, ką vaikai turi lankyti, nors pats jų nevežioja ir nesirūpina – kyla klausimų. Aš sakau: žiūrėk, čia jų namai, jų aplinka, draugai, būreliai prie namų, jie gerai jaučiasi, treneris puikus. Kaip man elgtis, kai tu atsirandi ir bandai viską keisti?“ – svarstė ji.

Pašnekovė taip pat išskyrė, jog visuomenėje vyrauja klaidingas požiūris apie moteris. „Dažnai formuojamas įspūdis, kad būtent moteris nuteikinėja vaikus prieš tėvą, kad nesusitiktų, nors realybė būna visai kitokia – vaikai patys nenoriai važiuoja į susitikimus su tėčiu, nes jo gerai nepažįsta“, – sakė Viktorija.

„Mes, moterys, esame labai atlaidžios. Užtenka kelių kartų – vieną sykį nuveda vaikus į mokyklą, ir jau laikome jį geru tėvu. Reikalavimai labai maži. Bet tai juk ne tik apie alimentus – tai apie vaiko bazinius poreikius, pareigas ir atsakomybę“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji kėlė klausimą ir apie tai, kaip stipriai skiriasi kasdienybė abiejų tėvų, kai tik vienam tenka atsakomybė auginti vaikus. „Kaip atrodo savaitgalis tėvo, kuris neprisiima atsakomybės? Jis laisvas. O kaip atrodo mamos, kuri augina vaikus? Tu neišsimiegi – keliesi, gamini pusryčius, tvarkaisi, skalbi, rūpiniesi vaikais. O jis išsimiega, atsikelia, leidžia laiką su nauja partnere, važiuoja sportuoti, ramiai papietauja, susitinka su draugais, išgeria alaus. Tai du visiškai skirtingi pasauliai“, – pasakojo ji.

Kalbėdama apie neišpildytus vaikų tėvo pažadus, Viktorija sako visgi nejaučianti pykčio. „Jis suteikė tai, kas man brangiausia gyvenime – vaikus. Aš vis dar jaučiu tam tikrą pagarbą, bet nebenoriu turėti jokių reikalų“, – atsiduso ji.

Skaudžiausia šioje istorijoje keturių vaikų mamai yra tai, kad tėvas nebendrauja su savo vaikais. 

Pašnekovė ypač išgyvena tai, kad tėvas nedalyvauja svarbiausiuose atžalų gyvenimo įvykiuose – nei išleistuvėse, nei Rugsėjo 1-osios šventėse. „Jis kviečiamas visur, bet neatvyksta. Vaikai net nebeklausia apie jį“, – neslėpė Viktorija.

Prisiminusi vaikų darželio išleistuves, kuriose ypač stipriai vaikai pajuto tėvo nebuvimą, moteris susigraudino. „Auklėtoja sako, kas jums brangiausi žmonės gyvenime? Visi šaukė mama, tėtis. O mano vaikai tiesiog stovėjo pasimetę, sakydami – mama, močiutė, senelis“, – drebančiu balsu pasakojo ji.

Viktorija pabrėžė su vaikais nuolat kalbanti apie vertybes ir pagarbą, ypač su sūnumis. „Sakau jiems – užaugsite, būsite vyrai. Gyvenime svarbiausia – nenusisukti nuo savo vaikų, gerbti moterį“, – aiškino pašnekovė.

Ji taip pat išreiškė ir savo požiūrį apie šeimos ryšių svarbą sudėtingame skyrybų procese. „Mano anyta dingo iš vaikų gyvenimo. Aš visada statau vyresnį žmogų kaip pavyzdį sau pačiai, bet ji šiuo atveju tikrai nėra tas atvejis. Aš pati vieną dieną būsiu močiutė – niekada nenusisuksiu nuo savo anūkų. Čia ne apie asmeniškumus, o apie vaikus“, – tvirtai kalbėjo moteris. Jos žodžiais, negali būti sąvokos „buvę vaikai“ ar „buvę anūkai“.

Viktorija pasidalijo savo tvirta nuomone tokių patirčių atžvilgiu – valstybė turėtų griežčiau reguliuoti šias situacijas, remdamasi kitų šalių praktika. „Mano akimis, vairuotojo teisių ribojimas yra vienas iš veiksmingesnių būdų. Tada jie pradėtų kitaip žiūrėti į pareigas“, – svarstė ji.

Anot moters, kai kurie vyrai, atsidūrę teismuose, esą ima vengti atsakomybės ir slepia gyvenimo būdą, perrašo turtus. „Reikia riboti galimybes – paskolas, keliones, viskas turi būti atsakingiau kontroliuojama“, – pridūrė Viktorija.