Ar nužudyto paramediko turtą paveldės vis dar oficiali jo sutuoktinė? Teisininkė pasidalino šokiruojančia įžvalga

2026 m. balandžio 23 d. 13:11
Šią savaitę šalį sukrėtė 31-erių paramediko Manto Sadausko iš Panevėžio tragedija – visa Lietuva su išgąsčiu sekė trileriu tapusią dramą, kuomet laisvu nuo darbo metu batuto statyti išvykęs jaunas vyras dingo, o vėliau, po intensyvių paieškų, rastas nebegyvas. Sulaikyti trys įtariamieji, viena iš jų – nužudytojo panevėžiečio sutuoktinė. Galimas nusikaltimo motyvas – skyrybų metu kilę asmeninio pobūdžio nesutarimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Daugiau nuotraukų (8)
Aukos artimieji, bendraudami su žurnalistais, neslėpė, jog santykiai tarp vyro ir jo sutuoktinės buvo audringi. Vyko skyrybų procesas, M. Sadauskas augino du jųdviejų vaikus, o moteris buvo ūmaus karšto būdo, todėl galimai iš keršto jau ir anksčiau degė paramedikui priklausę automobiliai. Įtarimai dėl paramediko dingimo iškart krito ant moters. Pora dirbo toje pačioje GMP stotyje, tik skirtingose pamainose.
Šiuo metu yra žinoma tik tiek, kad nepilnamečiai vaikai yra saugioje aplinkoje, žmona sulaikyta su dar dviem vyrais, vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl žmogžudystės. Kol kas nei poros atžalų, nei pačios motinos, nei šeimos sukaupto turto likimai nėra aiškūs.
Socialiniuose tinkluose per šias keletą dienų verda aršios diskusijos – kokių teisinių priemonių iš anksto galėtų imtis vienas iš sutuoktinių, kad jam netikėtai mirus turtas neatitektų antrai pusei. Juk turtas, vaikų dalybos, būna, tampa net ir nužudymo priežastimi.

Prokuroras pateikė daugiau informacijos apie vieną iš įtariamųjų: galėjo būti tyčinis nužudymas

Nors apie sudėtingą šeimos situaciją bei jau anksčiau buvusius konfliktus, prabilta tik po skaudžios tragedijos, advokatų kontoros „Paskačimienė, Šinkonė“ teisininkė Marija Stonytė-Dargužienė teigia, jog žmonės iš anksto šiais laikais vis dažniau pagalvoja apie savo vaikų bei turto apsaugą, tačiau realių veiksmų vis dar imasi per retai.
O išties daug daugiau aiškumo būtų, jei kiekvienas, dar gyvam esant, sudarytumėme testamentą su tam tikromis svarbiomis sąlygomis, užtikrinančiomis būtent nepilnamečių vaikų interesus ir jiems liekančio turto apsaugą.
Panevėžio teisme – visi trys sulaikytieji: užfiksuoti visų žiauriu paramediko nužudymu įtariamų žmonių veidai
„Su didžiule užuojauta artimiesiems, tokios tragiškos istorijos mums visiems vis primena, kad itin svarbu apie kuo daugiau galimų gyvenimo scenarijų pamąstyti iš anksto.
Net ir kai turtas testamentu paliekamas nepilnamečiams vaikams, dažnai manoma, kad tai savaime užtikrina jų finansinį saugumą, tačiau vien testamento nepakanka – būtina sukurti kompleksinę teisinę struktūrą, kuri realiai apsaugotų turtą nuo, pavyzdžiui, pasipelnyti siekiančio žmogaus netinkamo jo valdymo“, – teigia M. Stonytė-Dargužienė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), nepilnamečio vaiko turtą iki jo pilnametystės paprastai administruoja tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str.), todėl mirus vienam iš tėvų, likęs gyvas tėvas tampa pagrindiniu vaiko turto valdytoju.
Nors įstatymas įpareigoja tėvus veikti išimtinai vaiko interesais, praktikoje tai ne visada apsaugo turtą nuo interesų konflikto ar netinkamo turto naudojimo. Ypatingai tai aktualu tais atvejais, kai kitas iš tėvų neturi jokio turto ar jo turimas turtas yra areštuotas, asmuo piktybiškai nedirba ir gyvena galimai išlaikomas trečiųjų asmenų, turi skolų, neturi finansinio raštingumo, piktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis priemonėmis, žaidžia azartinius žaidimus, ir panašiai.
„Svarbiausia priemonė, leidžianti apriboti kito tėvo teises į vaiko paveldėtą turtą, yra CK 3.187 straipsnio 3 dalis, suteikianti testatoriui teisę palikti turtą su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas.
Įrašius tokią sąlygą į testamentą, kitas tėvas netenka įstatyminio pagrindo valdyti, naudoti ar disponuoti šiuo turtu. Testamente, akcentuoja teisininkė, ši valia turėtų būti išreikšta itin aiškiai, pavyzdžiui: „Visą man priklausantį turtą palieku savo nepilnamečiams vaikui [vardas, pavardė]. Vadovaudamasis (-i) CK 3.187 str. 3 d., nustatau, kad šiam paveldėtam turtui uzufruktas nėra taikomas, todėl kitas iš vaiko tėvų neturi teisės valdyti, naudoti ar disponuoti šiuo turtu.“
Arba, pvz., kad ir tokia formuluotė: „Turto administravimą (valdymą ir disponavimą juo) ir testamento vykdymą, siekiant užtikrinti išimtinai vaikų interesus, pavedu [vardas, pavardė, asmens kodas], kuris (-i) veikia kaip testamento vykdytojas ir turto administratorius iki vaikams sukaks 20 metų.“ Šiuo konkrečiu panevėžiečių šeimos atveju, esant tokiam ar panašiam testamentui, po vyro mirties visas palikimas būtų skirtas jo atžaloms, o tuo turtu iki jie taps pilnamečiais galėtų rūpintis mirusiojo nurodyti asmenys – mirusiojo tėvai ar broliai, seserys, o ne automatiškai viskas atitektų buvusiai sutuoktinei“, – komentuoja teisininkė.
 M. Stonytė-Dargužienė.<br> Pranešimo žiniasklaidai nuotr. Daugiau nuotraukų (8)
 M. Stonytė-Dargužienė.
 Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Norint sukurti maksimalią apsaugą, rekomenduojama derinti šiuos teisinius instrumentus: pirma, testamente aiškiai įtvirtinti sąlygą, kad paveldėtam turtui uzufruktas yra netaikomas (CK 3.187 str. 3 d.), t.y. šalims esant išsiskyrusioms (bendrąja prasme), kitas iš tėvų neturi teisės automatiškai naudoti vaiko turto uzufrukto teisėmis; antra, paskirti aiškius palikimą valdysiančius asmenis: testamento vykdytoją, valdytoją ir turto administratorių (CK 5.37–5.38 str., 5.65 str.), kurie administruos turtą iki vaikų brandos (pvz., iki 20 metų amžiaus, remiantis CK 5.40 str.); trečia, nustatyti kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, apribojant įpėdinio teisę valdyti turtu ir juo disponuoti be testamente nurodyto asmens notarinio sutikimo, o administratoriaus pareigų nevykdymą numatyti kaip pagrindą jį nedelsiant nušalinti (CK 5.42 str.).
Akcentuotina, jog visi sudaromi sandoriai, įskaitant ir testamentus, turi atitikti įstatymo numatytas bendrąsias sandorių sudarymui keliamas sąlygas: sandorio šalys turi būti veiksnios, turi būti aiškiai išreikšta valia ir asmuo turi galėti ją laisvai išreikšti (kai to netrukdo padaryti liga, prievarta, ekonominis spaudimas, laikinos sąmonės aptemimo būsenos ir pan.), turinys turi neprieštarauti įstatymui, viešąjai tvarkai ir gerai moralei, sandorio forma turi atitikti įstatymo numatytąją.
„Be to, testatorius turi teisę numatyti ir kitas sąlygas, kurios neprieštarauja įstatymams (CK 5.19 str.), pavyzdžiui, nurodyti konkrečius turto naudojimo tikslus ar investavimo ribojimus. Svarbu suprasti, kad uzufrukto teisės atėmimas nepanaikina kito tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Nors kitas iš tėvų gali bandyti įrodinėti (ką dažnai matome teismų praktikoje), kad dėl vaiko turto gausos jo išlaikymo pareiga turėtų būti mažinama, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, privalo vertinti ne tik vaiko turimą turtą, bet ir abiejų tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Uzufrukto eliminavimas tikrai nereiškia, kad kitas iš tėvų atleidžiamas nuo pareigos prisidėti prie vaiko auginimo – tai tik reiškia, kad jis negali savavališkai disponuoti vaiko paveldėtu turtu“, – komentuoja M. Stonytė-Dargužienė.
Ji pabrėžia, jog kiekviena šeimos situacija yra unikali, todėl prieš priimant galutinius sprendimus dėl vaiko turto valdymo (įskaitant, bet neapsiribojant, testamento nuostatų), visais atvejais būtina konsultuotis su profesionaliu teisininku, kuris įvertintų Jūsų individualią situaciją ir užtikrintų, kad testamento nuostatos būtų suformuluotos nepriekaištingai bei atitiktų visus imperatyvius įstatymų reikalavimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.