Nužudyto paramediko tėvas sūnų tebejaučia šalia: „Vaikų niekam neatiduosime, nes sūnus už juos atidavė gyvybę“

„Savijautos niekam nepaaiškinsi. Tiesiog neįmanoma. Kai žmogus pats tai patirs, tada supras. Bet tokius dalykus patirti – beveik neįmanoma, jie turbūt  nutinka kartą per šimtą metų.

Iš tikrųjų mes esame labai stiprūs. Galvojome, kad bus blogiau, bet atrodo, jog sūnus visą laiką stovi šalia manęs. Net jo rūbais rengiuosi.

Kitiems žmonėms tai suprasti sunku – tarsi būtų vieno procento tikimybė laimėti milijoną, tik čia – kad nužudys sūnų. Į mūsų kailį niekas neįlįs“, – pasakojo nužudyto paramediko tėtis Laimis.

Vyras teigė su žmona nuo anūkų nieko neslepiantys. Tačiau sulaukia jų pačių klausimų. „Sėdime, žiūrime televizorių, o anūkas man sako: „Kai užaugsiu, noriu būti teisėjas ir teisti tokius žmones kaip močia“, – atskleidė jis.

Tiesa, Laimis paaiškino, kad iki tėvo netekties vaikai savo mamos taip nevadindavo. Pats sakė nežinantis, iš kur jie išgirdo tokį žodį, nes prie vaikų šeimoje taip nekalbama ir šie žodžiai nevartojami. Taip pat pridūrė, kad vaikai žino visą tiesą apie tėčio mirtį.

„Jie viską žino, tokios informacijos neslepiame. Vis tiek užaugs“, – aiškino Laimis ir pridėjo, kad apie netektį vaikams papasakojo močiutė – Justinos mama, dirbanti psichologe.

Pasiteiravus, ko vaikai klausė senelių po pokalbio su psichologe, Laimis sakė nebepamenantis. Skaudi sūnaus netektis paveikė net atmintį. 

„Žinokit, aš net pusės laidotuvių nepamenu – kas atėjo, kas reiškė užuojautą. Daug ko nepamenu, man labai kirto per atmintį. Būna, važiuoju automobiliu ir staiga pamirštu. Sustojęs galvoju – kur aš išvis važiuoju“, – pasakojo jis.

Kalbėdamas apie anūkus, Laimis vienareikšmiškai pabrėžė – sūnaus vaikai liks gyventi su jais. „Mes jų niekam neatiduosime, nes sūnus už juos atidavė gyvybę“, – teigė nužudyto paramediko tėtis.

Laimis pasidalijo, kad po laidotuvių marčios tėvas su šeima taip ir nesusisiekė – nepasiteiravo, kaip laikosi anūkai, nepareiškė užuojautos ir neatvyko.

„Jam anūkai buvo tuščia vieta. Retai juos matydavo ir minimaliai su jais bendraudavo. Anūkai nuo pat gimimo gyveno su mumis – čia gimė, augo“, – sakė Laimis.

Jis pasakojo, kad sūnus trejus metus buvo išėjęs tėvystės atostogų, todėl tarp jo ir vaikų buvo susiformavęs itin stiprus emocinis ryšys. Pasak senelio, vaikai verkdavo, kai reikėdavo važiuoti pas motiną – net vydavosi automobilį ir prašydavo jų nepalikti.

„Mantas sakydavo: „Skauda širdį.“ Sustodavo, vėl išlipdavo iš mašinos jų guosti. Vaikai bėgdavo iš paskos tarsi išmesti šuniukai... O motina net neišeidavo jų pasitikti. Jai mažiausiai rūpėjo vaikai – tai buvo tik įrankis, nes ji žinojo, kad Mantui skaudžiausia būtent vaikai“, – aiškino jis.

Pasak Laimio, vaikų mama Mantui drausdavo net matytis su vaikais, todėl sūnui kone kas mėnesį tekdavo kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas bendravimo su vaikais grafikas.

Laimio teigimu, vaikų motina anūkais esą manipuliuodavo kaip tik galėdavo. Pasak jo, pati su vaikais praleisdavo mažai laiko, o juos prižiūrėdavo įvairūs jos pažįstami vyrai.

„Ji pati tai salėje būdavo, tai kažkokias kitas „paslaugas“ teikdavo, o vaikus prižiūrėdavo vis kiti svetimi vyrai. Įsivaizduokit – mažametė mergaitė, o aplink nuolat nauji kavalieriai. Kas gali užtikrinti vaikų saugumą? Kaip žinoti, kad prie jų niekas nepriekabiauja?“ – kalbėjo Laimis.

Senelis pasakojo, kad vaikų motina ne kartą buvo sulaikyta neblaivi – anot jo, vieno patikrinimo metu moteriai nustatytas net 2,10 promilės girtumas.

Pasak pašnekovo, būtent dėl tokio gyvenimo būdo bei nuolat besikeitusių sugyventinių Panevėžio teismas nusprendė, kad vaikams saugiau gyventi su tėvu jiems įprastoje aplinkoje – namuose, kuriuose augo nuo gimimo. Motinai esą buvo priteisti minimalūs alimentai – po 250 eurų kiekvienam vaikui, iš viso 500 eurų per mėnesį.

Laimis tikino, kad alimentai mokami nebuvo, todėl sūnus buvo kreipęsis ir į antstolius. Vėliau, anot jo, sūnaus nužudymu įtariama moteris Panevėžio teismo sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, tačiau nuo praėjusių metų gegužės 15-osios iki šių metų balandžio 20-osios situacija vis dar nebuvo galutinai išspręsta.

Pašnekovas sakė, kad Kaune vaikų psichiatrai buvo apklausę vaikus, o jų išvada esą paaiškėjo balandžio 17 dieną. Jis pabrėžė, kad visai netrukus, balandžio 20 d. sūnus išviliotas į spąstus.

„Pagal vaikų atsakymus ji turbūt suprato, kad Kauno teismas nepakeis Panevėžio teismo sprendimo. Ji nemoka pralaimėti, bet kokia kaina daro savo... Ir padarė“, – kalbėjo Laimis.