„Rusės nuotakos“ dukra atvėrė širdį: kol motina medžiojo jaunikį, išgyveno tikrą košmarą

Julija turėjo ryšių su mafija ir turėjo palikti Rusiją, tačiau po skyrybų su Katios tėvu jos pasirinkimai buvo riboti. Taigi ji pateikė savo anketą į užsakomųjų nuotakų katalogą, tikėdamasi patraukti kurio nors amerikiečio vyro akį.

To pasekmė – dešimtmečiai nesėkmingų santuokų ir trauma Katiai, kuomet jos motina desperatiškai bandė gauti žaliąsias kortas, suteikiančias joms teisę nuolat gyventi JAV.

„Jeigu „Google“ įrašysite „rusės moterys“, rasite daugybę skirtingų svetainių, pavyzdžiui, RussianBrides.com arba „Rose Brides“, tačiau prieš plačiai paplintant internetui tai tebuvo popierinis žurnalas.

Moterys kreipdavosi į tarpininkavimo įmonę ir prašydavo būti įtrauktos į žurnalą, o tada vyrai galėdavo užsisakyti katalogą. Jie vartydavo puslapius, susirasdavo jiems patikusią moterį ir prašydavo tarpininkavimo įmonės tos moters kontaktinės informacijos. Taip jie elgdavosi dešimtajame dešimtmetyje“, – pasakojo Katia.

Remiantis Imigracijos studijų centro duomenimis, tuo metu kasmet sudaryta maždaug 10 tūkst. užsakomųjų santuokų, iš kurių apie 4 tūkst. – su JAV vyrais.

Kai kurios ponios netgi mokėdavo pinigus, kad jų nuotraukos atsidurtų katalogo priekyje, taip siekdamos būti pasirinktos.

Katia būdama 17 metų ir gyvendama Hiustone tvarkydama garažą užtiko savo motinos katalogą.

„Ji buvo pateikusi savo nuotrauką ir labai trumpą aprašymą: „Ieškau šeimos ir amžinos meilės“, – prisiminė Katia.

Tačiau, pasak jos, daugelis kitų moterų bandė įtikti vyrams savo skelbimuose rašydamos „antifeministinius“ biografinius aprašymus.

„Daugelis skelbė: „Noriu tarnauti savo vyrui“ arba „Tiesiog noriu būti geriausia įmanoma žmona“ – jos niekada nesakė norinčios būti karjeristėmis, visada akcentavo tradicinės žmonos vaidmenį, – pridūrė ji. – Šios moterys nėra kvailos, jos žino, ko vyrai nori ir kodėl jie neieško nuotakų savo šalyse.“

Nors motina su dukra mažai kalbėjo apie savo kaip užsakomos nuotakos patirtį, Katia prisimena, kas vyko visą jos vaikystę.

„Vyras, vardu Joe, atsiliepė į jos skelbimą ir pažadėjo: „Perkelsiu tave per JAV sieną, o kai atvyksi čia, gausime santuokos vizą“, – pasakojo ji.

Jos motinai tai buvo svajonė. Ji žiūrėjo tokius serialus kaip „Gelbėtojai“ ir visas dešimtojo dešimtmečio laidas, kurios labai gražiai vaizdavo Ameriką. Julija tikėjo, kad ten su Katia bus saugi, tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Reikalai su Joe greitai pakrypo bloga linkme, o jų planai susituokti ir gyventi kartu Kalifornijoje žlugo dėl nežinomų priežasčių, tačiau Katia įtaria, kad taip nutiko todėl, jog jis nė nesirengė pateikti prašymo dėl žaliosios kortos.

„Vyrai privalo pateikti prašymą ir suteikti šią informaciją, bet dažnai jie sustabdo tą paraišką, kad moterys negautų dokumentų ir bijotų, – aiškino ji. – Tai galios demonstravimas, ypač jei jie nėra turtingi – jie tai naudoja kaip svertą prieš moteris.“

Taigi Julija nusivežė Katią į Nevadą, kur bare susirado antrąjį vyrą Jerry ir ištekėjo už jo. Buvo pati dešimtojo dešimtmečio pabaiga. Katia tvirtina, kad tas vyras smurtavo prieš ją, anuomet penkerių metukų, ir užrakindavo spintelėse, kai ji verkdavo.

„Tai buvo toks baisus elgesys su vaiku, bet mama sakė, kad turime pasilikti su juo, kol gausime žaliąsias kortas, – pasakojo ji. – Jis naudojo tai kaip svertą virš mūsų galvų, o kai nieko neišėjo, mama nusprendė, kad privalome iš ten nešdintis. Tai mane pažemino kaip žmogų.“

Dėl Jerry darbo jie buvo persikėlę į Hiustoną. Kai Julija jį paliko, vėl įdėjo skelbimą į laikraštį: „Aš esu rusė, ieškanti vyro“.

„Ji žinojo, kad daugelis vyrų jautė fetišą moterims, kurios užaugo SSRS už geležinės uždangos, ir tai suveikė – ji taip susirado mano patėvį Chrisą“, – aiškino Katia.

Julija iš karto pastojo ir susilaukė Katios sesers Mašos. Chrisas „iš pradžių buvo malonus“, bet netrukus pasirodė, kad tai buvo dar viena smurto persmelkta santuoka.

„Jis taip pat nesirūpino mūsų dokumentais, todėl ši santuoka truko apie dvejus metus, – pridūrė ji. – Po to mama šiek tiek susitikinėjo su vyrais, o tada susitiko su paskutiniu savo buvusiu vyru Adamu, kuris pagaliau pateikė prašymą mūsų žaliosioms kortoms gauti.

Aš gavau dokumentus, mama gavo dokumentus per jį, o jis tuo nesinaudojo prieš mamą. Tai buvo didžiulis palengvėjimas, bet labiausiai jaučiausi dėkinga, kad mano šeima nebuvo išskirta.“

Julijos santuoka su Adamu taip pat nutrūko ir nuo tol ji daugiau nebeištekėjo.

Katia su motina jau kelerius metus nebendrauja, nes jai sunku suprasti, kaip Julija galėjo ją palikti tokiose situacijose, tačiau tai nereiškia, kad ji jos negerbia.

„Jaučiu didžiulį susižavėjimą ja už tai, kad ji sugebėjo atsisakyti fizinio potraukio, nes ištekėjo už kelių tikrai šlykščiai atrodančių vyrų, – sakė Katia. – Ji to atsisakė, nes norėjo mus pakelti aukščiau, bet šie vyrai buvo visiškas dugnas.“

Katia aprašė savo patirtį memuaruose „Ungrateful Immigrant Daughter“. Ji jaučia ypatingą nuoskaudą dėl užsakomųjų nuotakų ir to, kaip jas suvokia kiti.

„Visą gyvenimą augau girdėdama žmones sakant, kad mano mama buvo „rusų kekšė“, bet viskas ne taip, – sakė ji. – Gerai, šios moterys dėl to galbūt gauna geresnį pasą, bet ką iš to gauna vyrai?

Žmonės visada į tai žiūri taip, tarsi užsienietė nuotaka pasinaudojo šiuo vargšu, dosniu amerikiečiu – bet aš niekada nemačiau situacijos, kurioje nebūtų galios dinamikos.

Noriu, kad žmonės į vyrus, kurie perka šias moteris, žiūrėtų su tokiu pačiu pasibjaurėjimu, su kokiu žiūri į moterį, bandančią ištrūkti iš blogos padėties.

Kai moterys pagaliau gauna pasirinkimą ištekėti už to, už ko nori ištekėti, ir nori pagerinti savo padėtį ar statusą, dėl to būna demonizuojamos.“

Tačiau visa ši istorija Katiai turi ir šviesiąją pusę – ji gali patirti santykius kitaip nei jos motina. Ji ištekėjusi už savo partnerio, su kuriuo kartu jau 14 metų ir kurį dievina.

„Perėjau ilgą kelionę, svarstydama, ką tai, kad mama įtraukė save į katalogą, reiškia tam, kaip žmonės mane mato, bet galiausiai padariau išvadą – kadangi mama priėmė sprendimą čia atvykti per katalogą, aš galiu tuoktis iš meilės. Ji man suteikė tą privilegiją“, – sakė ji.