Daug ką dar geba pati
Su dukra Dalia Rokiškyje gyvenanti senjorė iš pirmo žvilgsnio net neatrodo 105-erių: nors visą gyvenimą dirbo sunkius darbus, kentė tremtį į Sibirą, ilgaamžiškumo ir šiandien ją lydinčios sveikatos moteriai galima tik pavydėti. Apart to, kad sulaukus 100 metų pradėjo sparčiai prastėti regėjimas, o dabar senolė jau visai apako, ji geba pati apsirengti ir nusiprausti, pati valgo, mažais žingsneliais juda po namus.
Mėgstamiausias J. Sakalauskienės užsiėmimas – sekti šalies ir pasaulio naujienas spaudoje. Ankščiau tą darydavo skaitydama laikraščius, deja, pastaruosius kelerius metus geriausias draugas šiuo klausimu yra radijo imtuvas. Dukra Dalia šyptelėjo, kad norėjo mamai uždėti ausines, mat apakusi ji nežino, koks paros metas už lango ir kartais radiją įsijungia vidury nakties. Tačiau mama paprieštaravo šiam sumanymui.
Už vieno Italijos miestelio baro – ilgaamžiskumu spinduliuojanti senjorė: nustebins amžius
Dažniausiai J. Sakalauskienė klauso LRT ir Marijos radijo stočių: nuo 12 val. sekmadieniais transliuojamos Šv. Mišios yra „šventas“ laikas – apie pusantros valandos dukra sakė mamos net nekalbinanti.
Nori diskutuoti
Senjorų diskoteka: pamatykite, kaip pagyvenę žmonės moka linksmintis
Tačiau ne tik pamaldos rūpi garbaus amžiaus senjorei – ją domina ir politika, o paklausta, ką mano apie šių dienų įvykius valdžioje, moteris atsako trumpai – „balaganas“.
Žiniomis ir savo nuomone garbaus amžiaus rokiškietė dažniausiai dalijasi su Utenoje gyvenančiu sūnėnu Kęstučiu, nes dukra yra labai užimta ir politinėms diskusijoms laiko randa rečiau. Įdomus faktas, kad J. Sakalauskienė ir sūnėnas gimtadienius švenčia tą pačią dieną – birželio 10 d. – ir visada kartu mini jubiliejus: tetai pasitinkant 105-ąjį gimtadienį, sūnėnui šiandien sukanka 80-imt.
Susiję straipsniai
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šiemet 100 metų ir daugiau gimtadienį Lietuvoje minės (ar jau minėjo) 627 gyventojai. Iš jų Rokiškio rajone – 8, kurių gimtadieniai: liepos, balandžio, rugsėjo, vasario, gruodžio ir birželio mėnesiais.
Kur ta paslaptis?
Nešini tortu, gėlėmis ir nuoširdžiais sveikinimais ypatingos sukakties proga pas senjorę gimtadienio dieną lankėsi rajono meras Ramūnas Godeliauskas bei savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Agnė Šapokaitė. Linkėdami svarbiausio – geros sveikatos, svečiai palinkėjo kitąmet ir vėl susitikti paminėti 106-ojo gimtadienio progą.
Dvi dukras užauginusi J. Sakalauskienė pati kilusi iš penkių asmenų šeimos – turėjo tris seseris ir du brolius, o jos pusės giminaičiai taip pat pasižymėjo ilgaamžiškumu: mama mirė sulaukusi 93 metų, vyresnioji sesuo amžino poilsio atgulė būdama 92 metų, o jaunesniajai seseriai pritrūko vos vieno mėnesio, kad būtų atšvęstas 95-metis. Tad natūralus klausimas šeimai: kokia jų paslaptis?
Visgi moterys ir pačios nežino, nors pabrėžia, kad jubiliatė ir šiandien galėtų pademonstruoti savo turimus treniruoklius, skirtus rankoms ar galvos sričiai stiprinti. Padėti pasimankštinti pas ją į namus ateina ir kineziterapeutas. Apie stiprią rokiškietės sveikatą byloja ir tai, jog sulaukus 94-erių, jai buvo pakeistas klubo sąnarys, ir nors buvo skeptikų, kad J. Sakalauskienė nevaikščios, ji sąžiningai įveikė reabilitacijos kursą ir daugiau nei 10 metų juda pati.
Rokiškio Sirena nuotr.
Stiprybė iš gyvenimo
Molėtų rajone gimusi J. Sakalauskienė išgyveno tris Lietuvos okupacijas. Pirmąjį sovietų įžengimą į gimtąją šalį 1939-aisiais jubiliatė gimtadienio dieną prisiminė lyg vakarykščius įvykius: „1939 m., buvo sekmadienio rytas, aš kaip tik buvau Radviliškyje pas dėdę, kai maskoliai įžengė į Lietuvą. Atrodo, ir saulė tuo metu užtemo. Kai dabar pagalvoju, kiek mūsų Lietuva yra aplaistyta krauju, man labai skaudu“.
Ne tik okupacija, tačiau ir Sibiro tremties atsiminimai glūdi 105-ąjį gimtadienį švenčiančios moters galvoje: 1947 m. ji buvo suimta kaip partizanų ryšininkė ir 1948 m. nuteista 25 metams lagerio ir 5-iems tremties.
Labiausiai, J. Sakalauskienė sako, tremtyje bijojusi numirti nuo šalčio ir bado, o sunkius darbus kažkaip ištvėrusi. Kai jau buvo galima grįžti į Lietuvą (ji grįžo 1955 m.), čia jos niekas nelaukė – politiniams kaliniams Lietuvoje nebuvo vietos. Tad net 18 metų Sakalauskų šeimos – jos ir iš Zybolių kaimo kilusio mylimojo Kazio, gyvenimas tekėjo Latvijoje.
Ilgaamžės rokiškietės išgyvenimai galėtų tapti kino filmo ar storos knygos istorija, visgi paklausti, ar mėgina įamžinti mamos prisiminimus, namiškiai sakė to nedarantys.