Ženklai, kartais vadinami Harapos (nors dažniau – Indo slėnio) raštu, yra įvairūs: kai kurie atrodo kaip rombas su kvadratu kampe; kiti – kaip U su trimis „pirštais“ kiekviename gale, o dar kiti – kaip ovalo formos ženklas su žvaigždute viduje.
Dauguma išlikusių tekstų yra išraižyti ant neirių medžiagų – pavyzdžiui, molio ir akmens. Ar šis mįslingas raštas kada nors bus iššifruotas? Ar naujausi dirbtinio intelekto (DI) pasiekimai galėtų padėti jį iššifruoti?
Neiššifruotas raštas
Indo slėnio civilizacija klestėjo maždaug nuo 2600 iki 1900 m. pr. m. e. Iki šių dienų išliko tūkstančiai artefaktų su šia rašto sistema, straipsnyje, paskelbtame žurnale „Journal of Quantitative Linguistics“, teigia Jungtinės Karalystės Vulfhamptono universiteto kompiuterinės lingvistikos tyrėjas Michaelas Philipas Oakesas.
Susiję straipsniai
Išlikę tekstai paprastai yra labai trumpi, vidutiniškai po penkis ženklus viename tekste, pažymi Ph. Oakesas. Nėra žinoma jokių dvikalbių tekstų, užrašytų Indo slėnio raštu, ir jokių žinomų tekstų, kurie padėtų juos iššifruoti – kitaip tariant, Indo slėnio raštas neturi savo „Rozetos akmens“. Taip pat neaišku, kokią kalbą šis raštas koduoja, o kai kurie mokslininkai teigia, kad jis gali visai nekoduoti jokios kalbos – o veikti labiau kaip simboliai, žymintys asmenį ar objektą.
Kiek tiksliai ženklų yra šiame rašte – tai diskusijų klausimas, tačiau, pasak Ph. Oakeso, jų yra šimtai.
Ekspertai turi skirtingų nuomonių dėl to, ar šis raštas kada nors bus iššifruotas. Net jei jis ir bus iššifruotas, trumpi tekstai ir labai skirtingos mokslininkų nuomonės gali trukdyti, kad bet koks iššifravimas būtų plačiai pripažintas.
Nors kai kurie ekspertai mano, kad dirbtinis intelektas galėtų padėti iššifruoti kalbą, tyrėjai greičiausiai turės nukreipti dirbtinį intelektą, kad būtų atliktas pilnas iššifravimas, teigia ekspertai.
Wikimedia commons.
Ar jis jau iššifruotas iš dalies?
Nepriklausomas tyrėjas Steve’as Bonta, turintis lingvistikos daktaro laipsnį ir išsamiai tyrinėjęs raštą, teigė, kad dalis darbo jau gali būti atlikta.
„Manau, kad Indo slėnio raštas jau yra iššifruotas iš dalies, tačiau šio fakto pripažinimas labai vėluoja, – sako jis. Anot lingvisto, dar dešimtajame dešimtmetyje buvo parodyta, kad „tam tikri ženklai ir kanoniniai ženklų laukai turi reikšti turto žymes, išreikštas įvairiais svoriais“. Tačiau daugelis mokslininkų nepripažįsta, kad šie iššifravimai yra tikslūs.
S. Bonta sako, kad jo tvirtinimai apie dalinį rašto iššifravimą toli gražu nėra vieninteliai. Iki dešimtojo dešimtmečio vidurio, anot jo, „pranešimai apie iššifravimą buvo skelbiami gana reguliariai“. Nė vienas iš šių teiginių nesulaukė plataus pripažinimo, o viena iš problemų yra ta, kad išlikusių tekstų trumpumas apsunkina bet kokio iššifravimo tikslumo įrodymą.
„Dauguma Indo upės užrašų yra trumpi ir labai pasikartojantys, todėl iššifravimas tampa labai sudėtingu uždaviniu“, – pripažįsta S. Bonta.
Kreipimasis į DI
DI yra naudingas bandant iššifruoti raštą ir gali padėti tyrėjams sudaryti galimų ženklų reikšmių sąrašus. Tačiau galiausiai žmogiškieji tyrėjai vis tiek turės imtis iniciatyvos. DI yra žmogaus intelekto ir intuicijos išplėtimas, nors ir nepaprastai galingas, pastebi S. Bonta.
Kompiuterijos profesorius Peteris Reveszas iš Nebraskos-Linkolno universiteto (JAV), kuris yra kompiuterinės lingvistikos ekspertas ir išsamiai tyrinėjo Indo slėnio raštą, tiki, kad raštas bus iššifruotas ir kad DI gali atlikti svarbų vaidmenį. P. Reveszo komanda naudojo duomenų gavybą ir statistinę analizę, kad padėtų nustatyti, kurie Indo slėnio rašto ženklai greičiausiai turi panašias reikšmes.
Wikimedia commons.
„Indo slėnio rašto paslaptis vienokiu ar kitokiu būdu tikrai bus atskleista, ir DI gali padėti, tačiau tai turi būti grindžiama geru tyrimų planu“, – sako P. Reveszas.
Kompiuterių mokslų profesorius Rajeshas Rao iš Vašingtono universiteto, kuris yra vienas iš kelių straipsnių apie Indo rašto sistemą bendraautorių, nėra toks optimistiškas dėl pilno šios rašto sistemos iššifravimo – tačiau teigia, kad dirbtinis intelektas bus naudingas. Dar 2000-aisiais, naudodamasi tuo metu buvusia primityvesne dirbtinio intelekto technologija, jo komanda nustatė, kad rašto sistemoje yra statistinis modelis, leidžiantis manyti, jog ji koduoja kalbą.
Tačiau pasak R. Rao, net ir pasitelkus dirbtinį intelektą, pilnas tekstų iššifravimas atrodo mažai tikėtinas. „Tikimybė nėra labai didelė, – sako jis pažymėdamas, kad iššifruoti dalį tekstų vis dėlto gali pavykti. – Galbūt pavyks atkurti jų skaičių sistemą“.
R. Rao teigia, kad skaičių sistema jau iš dalies suprantama, nes kai kuriose įrašuose yra žymės (vertikalios linijos) – manoma, kad jos reiškia skaičius. Jos yra šalia simbolių, kurie, tikėtina, reiškia daiktus. Be to, archeologiniai duomenys rodo, kad žmonės naudojo standartizuotų svorių sistemą, kurioje buvo santykiai 1, 2, 4, 8, 16, 32 ir 64. Naudojant skaičiavimo žymes ir svorių sistemą, gali būti įmanoma nustatyti, kokie skaičiai yra užrašyti ant įrašų.
R. Rao mano, kad norint iššifruoti visą raštą, archeologams reikės atrasti daugiau tekstų. Yra daug Indo slėnio civilizacijos vietų, kurios dar nėra iškasinėtos, ir jis tikisi, kad ateities kasinėjimai gali atskleisti ilgesnius tekstus arba tokius, kuriuose Indo slėnio raštas būtų naudojamas kartu su žinoma kalba, rašo „Live Science“.